Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(44 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, brangesnė elektra mažina paramos žaliai energetikai poreikį, modeliuojama galimybė Klaipėdos uoste išvysti didžiausius dujovežius pasaulyje, „Ignitis“ investuoja į vandenilio gamybą.
Iš tokių vidutinių – „Nord Stream 2“ gavo paskutinį leidimą statybai.
Be to, iš pareigų pasitraukė „Amber Grid“ vadovas, didžiausia pasaulio naftininkė matuojasi savo kainą, juda „Klaipėdos naftos“ projektas Brazilijoje.
Štai papunkčiui.
„Nord Stream 2“ gavo leidimą
Danijos energetikos agentūra po ilgų procedūrų išdavė leidimą vykdyti „Nord Stream 2“ statybos darbus šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje, į pietryčius nuo Bornholmo salos. Agentūra pranešė esanti „įpareigota suteikti leidimą“ pagal Tarptautinę jūrų teisę. Tai yra paskutinis leidimas, kurio reikia dujotiekiui. Anot statytojų, statybos Rusijoje, Suomijoje ir Švedijoje jau yra užbaigtos, baigiami įrengimai Rusijos ir Vokietijos krantuose, bei dujotiekio atkarpa Vokietijos teritorijoje.
Tikėtina, kad tai smarkiai nebepagerins Rusijos pozicijos derybose dėl Ukrainos tranzito, kurios jau yra prasidėjusios. Tiesa, ketvirtas politinių derybų raundas pirmadienį baigėsi be rezultatų. Marošas Šefčovičius, EK energetikos komisaras, išreiškė nusivylimą tokiu rezultatu. Tikimasi dar vieno trišalio susitikimo lapkričio pabaigoje, likus vos mėnesiui iki sutarties pabaigos. Dujų tranzito sutartis baigia galioti gruodžio 31 d.
Kol kas sutarta, kad nauja sutartis turės būti pasirašyta pagal ES teisę, tarifai bus nustatomi pagal Europoje įprastus principus. Tai reiškia ir įgyvendinamą Trečiąjį energetikos paketą Ukrainoje. Nesutariama dėl būsimos sutarties trukmės. Rusai tikisi, kad Ukraina ne tik perduos dujas tranzitu, bet ir įsigis dujų iš „Gazprom“, ko ji nedaro jau kurį laiką. Nesutariama, kaip turėtų būti išspręsti teisiniai ginčai Stokholmo arbitraže.
Rusijos pusei nepadeda tai, kad dujotiekiai, skirti apeiti Ukrainą, tikėtina, nebus užbaigti iki metų pabaigos. Tuo pačiu, dujų kaina pasaulinėje SGD rinkoje yra žema, Europos dujų saugyklos yra perpildytos, o Ukraina turi užtektinai dujų visai žiemai. Todėl paspausti galimais dujų tiekimo sutrikimais nelabai yra kaip.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/10/30/nord-stream-2-gavo-paskutini-leidima-statybai
„Independence“ ir „Q-Max“
„Independence“ yra mažiausias įmanomas dujų importo terminalas. Jis talpina 170.000 kub. m suskystintų gamtinių dujų. Pasaulinės dujovežių flotilės stuburas – standartiniai 140-160.000 kub. m dujovežiai. Tai reiškia, kad be susiklosčiusių ypatingų aplinkybių didesnio dujovežio prie jo laukti neverta. Tačiau „Klaipėdos nafta“ kartu su kolegomis Lenkijoje tiria galimybes uoste priimti didžiausius pasaulyje, 266.000 kub. m gabenančius „Q-Max“ tipo dujovežius.
Jų standartas nustatytas pagal didžausią laivą („Max“), galintį prisišvartuoti Kataro uostuose („Q“). Svarstoma, ar būtų įmanoma jais gabenti dujas, krovinį dalinant tarp Lenkijos ir Lietuvos dujų importo terminalų. Tokie dujovežiai, tikėtina, leistų iki beveik neribotos išplėsti dujų tiekimo geografiją. Apie baigiamą atlikti studiją, kuri parodys, kad tokius laivus priimti Klaipėdoje yra įmanoma, džiaugdamasis penktuoju SkGD terminalo gimtadieniu šią savaitę užsiminė Arūnas Molis, KN terminalo departamento vadovas.
Mažiau paramos žaliai energijai
Elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) yra ta elektros energijos gamyba, kuri gauna valstybės paramą. Istoriškai šis fondas buvo naudojamos remti termofikacines elektrines, Elektrėnų elektrinę ar strateginius energetikos projektus. Tačiau ilgainiui paramos programos baigėsi ar buvo nutrauktos. Šiandien VIAP lėšos naudojamos beveik išimtinai vienaip ar kitaip remti elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
VIAP biudžetas surenkamas iš mokesčio, kurį mes visi sumokame su elektros tarifu. 2018 m. jam lėšos buvo nešamos vidutiniškai 1,35 ct/kWh (15% vidutinės kainos), 2019 m. – 0,903 ct/kWh (8,75%) intensyvumu. Šią savaitę reguliuotojas paskelbė ateinančių metų biudžetą. Tokių lėšų poreikis 2020 m., prognozuojama, bus 76,589 mln. Eur, 23,08% mažiau nei realus poreikis šiemet (99,576 mln. Eur).
AEI gamybai remti pernai prirekė 27,845 mln. Eur mažiau, nei tikėtasi, be to, didesnė prognozuojama elektros kaina reiškia mažesnį rėmimo poreikį ir kitamet. Todėl 2020 m. VIAP mokestis, palyginti su šiais metais, mažėja 24,35% iki 0,683 ct/kWh ir padės suvaldyti elektros tarifo augimą.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/10/31/2020-m-viap-biudzetas-traukiasi-23
Kiti dalykai
Sekmadienį prasidėjo Saudo Arabijos naftos milžinės „Saudi Aramco“ pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO). Naftos bendrovė 1-2% akcijų išplatins Rijado akcijų biržoje, manoma, gruodį. Iki tol vyks tinkamos akcijų kainos paieškos. Rinkai bus siūloma mažesnė dalis akcijų, nei 5%, apie kurių pardavimą kalbėta prieš metus. Atsisakyta ir akcijų platinimo Niujorko ar Londono biržose. Susitraukė ir kainos lūkesčiai. Anksčiau bendrovė tikėjosi būti įvertinta 2 trln. $, tačiau dabar yra pasiruošusi sutikti ir su 1,7-1,8 trln. $ įvertinimu. Vertingiausios pasaulio bendrovės – „Apple“ ir „Microsoft“ – vertinamos apie 1 trln. $, tačiau „Aramco“, tikėtina, bus brangesnė net ir blogiausiu scenarijumi.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/10/29/sia-savaite-gali-prasideti-vienas-didziausiu-istorijoje-ipo
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos darbų konkurso drama baigėsi fejerverkais. Šią savaitę iš pareigų pasitraukė dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys. Jis bendrovei vadovavo nuo įmonės įkūrimo 2013 m. Netrukus po to bendrovė panaikino akcininkų sprendimą pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoja ir ėmėsi iš naujo vertinti konkurso dalyvių paraiškas. Taip pat paprašė teismo nutraukti bylinėjimąsi dėl konkurso baigties, nes „nebeliko ginčo objekto“. Dabar bendrovė stengsis spėti užbaigti pirkimo procedūras, kad viso dujotiekio projekto nereikėtų dar kartą atidėlioti.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/10/28/s-bilys-pasitrauke-is-amber-grid-vadovo-pareigu
„Klaipėdos nafta“ steigia įmonę Brazilijoje, kuri užsiims ten brazilų bendrovės GNA statomo SkGD terminalo valdymu. Šios bendrovės įsipareigojimus turi garantuoti „Klaipėdos nafta“, tačiau dėl suteikiamos 5,9 mln. Eur garantijos piktinasi stambiausia smulkioji akcininkė „Achemos grupė“. Bendrovė suteikė garantiją nepaisydama prieštaravimų. Žinodamas „Achemos grupės“ veiklos pobūdį, nenustebčiau, jei kitą savaitę sulauktume žinių apie jos skundą teismui.
„Ignitis“ rizikos kapitalo fondas investavo daugiau nei 252.000 Eur į Izraelio startuolį „H2Pro“, kurs teigia sukūręs pigesnį ir švaresnį vandenilio gamybos iš vandens būdą. Iš viso jis pritraukė apie 3 mln. Eur, daugiausia investavo automobilių gamintojai. „H2Pro“ yra Izraelio technologijų instituto Haifoje „Technion“ bendrovė, sukurta komercine paversti jame sukurtą technologiją. Startuolio atrastas naujas elektrolizės būdas pavadintas E-TAC. Jis, anot kūrėjų, palyginti su tradicine elektrolize, leidžia pagaminti apie 30% daugiau vandenilio iš vienos kWh energijos.
https://www.vz.lt/technologijos-mokslas/2019/11/01/vandenilio-gamyba-vilioja-rizikos-kapitala
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2304727706303780 (FB)
https://www.linkedin.com/pulse/energydigest-4419-q-max-klaip%25C4%2597doje-naglis-navakas (LIN)