Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(43 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Lietuva elektrikų dėka užlipo į 11 vietą pasaulyje „Doing Business“ reitinge, Vyriausybė pritarė branduolinio atliekyno finansavimo modeliui.
Iš tokių vidutinių – „Klaipėdos nafta“ dar neišsirinko vadovo, „Igničiui“ nepavyks įgyvendinti vieno lenkiško vėjo projekto.
Be to, gavome susipažinti su prezidentūros pozicija kai kuriais energetikos klausimais, Mažeikių naftos priežiūros bendrovė atiteko lenkams, auga benzino ir dyzelio akcizai.
Štai papunkčiui.
Nežinia apie ką
Šią savaitę gavome progą susipažinti su naujosios Prezidentūros pozicijomis kai kuriais energetikos klausimais. Gitano Nausėdos prezidentūra rodo padidintą dėmesį šiam sektoriui. Tai rodo nauja Aplinkos ir infrastruktūros grupė, kuriai vadovauja buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „15min“ publikavo interviu su J. Neverovičiumi, dar kelis klausimus apie dujų sektorių jam uždavė BNS.
Be kitų dalykų, rūpestį patarėjas išreiškė dėl dviejų dalykų – kodėl neveikia Elektrėnai bei ilgalaikio dujų tiekimo per SkGD importo terminalą. Abu jie vienaip ar kitaip atsiremia į amžiną klausimą Lietuvos dujų sektoriuje – „Achemą“.
J. Neverovičius išreiškė viltį, kad ilgalaikėje perspektyvoje SkGD terminalas „nebus paliktas žaidėjams iš Rytų“. Galima suprasti, tikimasi, kad ilgalaikėmis sutartimis nebus importuojamos dujos iš Rusijos. Tačiau rusiškas SkGD reikšmingais kiekiais importuoja „Achema“. Jai nepaaiškinsi. Pastarosios spaudimas taip pat lėmė, kad dalį SkGD importo terminalo išlaikymo našos neša Elektrėnų elektrinė. O tai reiškia, kad „Achema“ pelningiau gamina trąšas, o šalis negamina elektros.
Vienintelė bendrovė, kuriai politikai gali nurodinėti, yra „Ignitis grupė“, kurios akcininkė yra valstybė. Tačiau ir su ja gali būti sunku. Bendrovė grynina ir atskiria monopolines veiklas, ugdosi kompetencijas ir auginasi raumenis konkurencijai tarptautinėse rinkose. Tokioje strategijoje politiniams užsakymams vietos nėra daug.
Doing Business
Šią savaitę buvo paskelbtas „Doing Business 2020“ reitingas. Tai yra Pasaulio banko skelbiamas verslo aplinkos vertinimas 190-tyje šalių. Jame tiriami verslo plėtrą skatinantys ir stabdantys veiksniai – biurokratinės procedūros, įstatymai, reglamentuojantys įvairius verslo gyvenimo aspektus, ir pan. Lietuva jame užėmė 11 vietą. Tarp ES narių Lietuva užima 4 vietą ir nusileidžia tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai.
Per pastaruosius kelis metus iš 21 vietos pasaulyje pakilo iki 11, per metus – 3 vietomis, nuo 14 iki 11. Didžiausia pažanga – prisijungimo prie elektros tinklų srityje. Pagal prisijungimą prie elektros tinklų Lietuva reitinge šoktelėjo 11 pozicijų aukštyn į 15 vietą.
Vertindamas šį rodiklį Pasaulio bankas vertina, ką reikia padaryti ir kiek laiko laukti hipotetiniam vietiniam verslininkui, kuris pasistato ir pirmą kartą bando prie elektros tinklo prijungti 1.300,6 kv. m bendro ploto dviaukštį prekių sandėlį 929 kv. m sklype.
Pagal šį scenarijų, sandėlis statomas tokiems pastatams tipinėje vietoje prie didžiausio šalies miesto, ne lengvatinėmis sąlygomis, be ypatingų fizinių trikdžių. Sandėlis vartoja 26,88 MWh elektros per mėnesį, 112 kWh per valandą, energiją perka iš pigiausio tiekėjo. Jis jungiasi ne laikinai, prie 3 fazių, vidutinės arba žemos įtampos tinklo. Juos Lietuvoje valdo ESO, kurie šalies pažangos „Doing Business“ reitinge siekia jau kelis metus iš eilės.
https://www.doingbusiness.org/en/methodology/getting-electricity
Mažeikių priežiūra
Šią savaitę ją valdanti Lenkijos „PKN Orlen“ paskelbė 9 šių metų mėnesių finansinius rezultatus. Be kita ko, ataskaitoje pranešta apie įvykusius pokyčius įmonių grupėje. Vienas jų – UAB „Emas“, anksčiau priklausęs „Orlen Lietuva“, birželį buvo už neskelbiamą sumą parduotas kitai grupės įmonei, „Orlen Serwis“.
Pastaroji bendrovė užsiima kitų Lenkijos koncerno gamyklų priežiūra. Ji paprastai tai daro pati viena. Mažeikiuose, tuo tarpu, nuo krizės laikų naftos perdirbimo gamyklą prižiūri pora dešimčių mažų rangos bendrovių. Jos savo paslaugas siūlo gamyklos savininkei „Orlen Lietuva“, dalis jų priklauso tik nuo šios užsakymų.
Jei gamyklos priežiūra bus perduota „Orlen Serwis“, lenkų koncernui nepriklausančioms vietos bendrovėms Mažeikiuose neliks ką veikti. „Orlen Lietuva“, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, skelbia nekeičianti rangos būdo ir toliau dirbanti su vietiniais.
https://www.vz.lt/pramone/2019/10/24/orlen-serwis-isigijo-mazeikiu-rangos-darbu-bendrove
https://www.vz.lt/pramone/2018/11/21/600-mazeikiskiu-kaledas-sutiks-neapmokamose-atostogose
Kiti dalykai
Seimas nedidele balsų dauguma po pateikimo pritarė didesniems akcizams benzinui ir gazoliams (dyzelinui). Benzino ir dyzelino kainą akcizas turėtų paauginti 0,04 €/l, lengvatiniam ir nelengvatiniam žemdirbių dyzeliui – po 0,03 €/l. Finansų ministerija akcizais tikisi papildyti biudžetą 58,8 mln. € per metus. Prezidentūra norėtų dar labiau mažinti žemdirbiams taikomas nuolaidas, tačiau net ir Finansų ministerijos pasiūlymai, ko gero, sulauks didelio pasipriešinimo. Dėl šio įstatymo Seimas balsuos dar du kartus, artimiausia data – lapkričio 21.
„Ignitis renewables“, atsijauninančia energetika užsiimanti buvusios „Lietuvos energijos“ bendrovė, nevystys vieno iš dviejų nusižiūrėtų vėjo parkų Lenkijoje. Bendrovė nutraukė sutartį su Lenkijos atsinaujinančios energetikos bendrove „Wento“. „Ignitis“ turėjo iš jos įsigyti 50 MW vėjo parko projektą, jei šis būtų aukcione laimėjęs skatinamąjį tarifą. Tačiau projektas tarifo nelaimėjo, o „Ignitis grupė“ Lenkijos rinkoje, kurią įvardina kaip „strategiškai svarbią“, liko su vienu, 94 MW galios Pomeranijos vėjo parko projektu.
Branduolinės atliekos ir panaudotas kuras iš Ignalinos AE šiuo metu keliamos į laikinas saugyklas. Iš jų jos iki 2066 m. jos turės būti išgabentos. Tam turėsime pasistatyti giluminę branduolinių atliekų saugyklą. Jos vietą tikimasi išrinkti iki 2045 m., statybas pradėti 2056 m. Šią savaitę Vyriausybė pritarė, kad projektui skirtas fondas būtų kaupiamas iš valstybės valdomų įmonių dividendų. Lėšos bus pradėtos kaupti, kai bus numatyti konkretūs saugyklos projektai, kurių kol kas nėra. Statybos kainuos, manoma, 2,52 mlrd. €. Kaštų prognozės tokiam laikotarpiui, žinoma, turi būti priimamos su sveika skepsio doze.
Ketvirtadienį susirinkusi „Klaipėdos naftos“ (KN) valdyba naujo bendrovės vadovo nepaskyrė. BNS, remdamasi šaltiniais, praneša, kad viena sprendimo atidėjimo priežasčių buvo siekis sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo dėl galimybės vadovu tapti Rokui Masiuliui, Seimo valdančiųjų rūstį užsitraukusiam buvusiam KN vadovui, energetikos ir susisiekimo ministrui. Ministrą įvertinti komisijos paprašė Agnė Širinskienė, jos vadovaujama Seimo komisija taip pat domisi „kai kuriomis“ R. Masiulio laikų KN sutartimis. VTEK ketvirtadienį interesų konflikto nerado.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/10/25/naujas-klaipedos-naftos-vadovas-kol-kas-nepaskirtas
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2291146137661937 (FB)