Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(45 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, dujų terminale atsirado dar viena estų bendrovė, gausėja infrastruktūra elektromobiliams.
Iš tokių vidutinių – politikai kiša nagus prie dujų importo terminalo, kartojasi keisti bandymai importuoti baltarusišką elektrą.
Be to, Ignalinos AE pradeda ieškoti sprendimų jėgainės blokų demontavimui, baigėsi teismai dėl dujų jungties su Lenkija statybos, „Klaipėdos nafta“ išsirinko vadovą.
Štai papunkčiui.
Baltarusiška elektra iš Izraelio
„Axton Commodities“, antrinė „Modus Group“ bendrovė, norėjo importuoti elektrą iš Baltarusijos, pirkdama ją iš Izraelyje registruotos bendrovės „L. R. Global“. Pastaroji nėra elektros prekybos bendrovė, ji vysto infrastruktūros projektus ir Europoje veiklos bemaž nevykdo. Tad licencijos pagrindas yra panašus į grūdėtos varškės pirkimą iš kiaulių augintojų Marse. Pirmadienį reguliuotojas leidimo tokiai veiklai jai neišdavė. Pati bendrovė teigia ketinusi elektrą iš Baltarusijos importuoti iki pradės veikti Astravo AE.
Tai ne pirmas kartas, kai elektros importo iš trečiųjų šalių licenciją prašoma suteikti remiantis keistomis sutartimis. Rugpjūtį Latvijos bendrovė „Spectrum Baltic“ buvo trumpam gavusi licenciją importuoti elektrą iš Baltijos AE Karaliaučiuje. Šios elektrinės statybos niekada neįsibėgėjo, o statybvietė yra oficialiai konservuojama. Licencija netruko būti patikslinta – ji įsigalios, pradėjus veikti jėgainei.
Iš Baltarusijos ir Karaliaučiaus į Lietuvą eksportuojama elektra šiuo metu yra pigesnė. Tai rodo augantis jos importas. Baltarusija, kaip ir Karaliaučius, gauna „Gazprom“ dujas gerokai mažesne kaina, nei ją perka bet koks rusų bendrovės klientas užsienyje. Be to, trečiosios šalys neapmokestina dujomis kūrenamų elektrinių sukeliamos taršos, ką daro Europa. Per pastaruosius dvejus metus taršos leidimų kaina yra išsipūtusi tris kartus iki apie 25 Eur už t ir mažesnės kainos ateityje nematyti.
Tai trečiąsias šalis daro patrauklia importo kryptimi esamiems ir potencialiems importuotojams. Kažkas kužda, kad tai toli gražu ne paskutinis pasakų kontraktas, kuris bus reguliuotojui bandomas prakišti už gerą.
Politikai grįžta prie „Independence“
Energetikos ministerija šią savaitę pranešė „ieškosianti būdų reikšmingai sumažinti paskirtojo tiekimo išlaidas“. Kaip tai bus padaryta, paaiškės iki metų pabaigos. Tačiau civilizuotų būdų tai padaryti nėra itin daug. „Paskirtasis tiekimas“ iš esmės yra 10 metų trukmės suskystintų gamtinių dujų importo sutartis su „Statoil“. Ją „Litgas“ (dabar „Ignitis“ dalis) pasirašė 2014 m. ne komercine, o tiekimo saugumo dingstimi. Ji reiškia apie 30 mln. Eur išlaidų per metus, jas reikia surinkti mokesčiais.
Būdų sutartį atpiginti nėra daug. Jei reikėtų spėti, manyčiau, kad „Ignitis“ neteks valstybės paramos ir liks dorotis su nekonkurencinga sutartimi kaip išmano. Tai, žinoma, atsilieptų bendrovės finansams ir į biudžetą sumokamiems dividendams. Tačiau dideliame biudžeto katile tokius dalykus paslėpti lengviau. O politinis ciklas reikalauja rinkėją kaip tik dabar užtikrinti, kad „sumažinome terminalo išlaikymo sąnaudas ir mažinsime jas toliau“.
„Klaipėdos naftos“ valdyba, tuo tarpu, šią savaitę priėmė sprendimą nuo 2024 m. įsigyti dujų importo terminalą. Ar tai bus dabar Klaipėdoje prišvartuotas „Independence“, ar kuris kitas laivas, paaiškės 2022 m. Tačiau terminalo išpirkimui reikalingoms paskoloms reikės valstybės garantijos. Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad „sprendimui reikia aiškaus pagrindimo ir to bus reikalaujama Seime“. Tame pačiame, kuris praėjusių metų gruodį bendrovę įpareigojo po 2024 m. įsigyti terminalą. Už tai numatantį įstatymą tuomet balsavo 99 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 17 susilaikė.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/11/06/ieskos-budu-piginti-skgd-terminalo-islaikyma
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/11/05/ekspertai-del-skgd-laivo-ispirkimo-vertetu-palaukti
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/18/seime-priimtas-skgd-terminalo-ispirkimo-istatymas
Įkrovimo stotelių kiaušinis
Vištos ir kiaušinio klausimas tarp elektromobilių ir krovimo infrastruktūros Lietuvoje sprendžiasi nuo kiaušinio – infrastruktūros. Elektromobilių krovos stotelės dauginasi ir kitąmet tikimasi infrastruktūros pertekliaus. Kaip skaičiuoja kolegos VŽ, tikėtina, kad ateinančiais metais viešose krovimo vietose vienu metu galės krautis ketvirtis viso šalies elektromobilių parko.
Įrengtų įkrovos stotelių Lietuvoje šiuo metu yra apie 200, dauguma jų turi po dvi jungtis krovai. Daugiau nei 130 jų yra įrengtos Vilniuje, tačiau didelė dalis jų viešai neprieinamos, jos skirtos „Spark“ elektromobiliams. Pavasarį šalyje turėtų pradėti veikti 100 elektromobilių stotelių, kurias taikos sutartimi su Energetikos ministerija įsipareigojo įrengti „Danpower“. Kažkiek naujų krovimo vietų atsiras ir po to, kai įsigalios naujas statybos reglamentas, įpareigojantis tokiomis jungtimis aprūpinti 10% automobilių stovėjimo vietų.
Kiti dalykai
Penktadienį Apeliacinis teismas nutraukė bylinėjimąsi tarp „Amber Grid“ ir „MT Group“ dėl Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) statybos konkurso rezultatų. Paslaugas pirkusi dujų sistemos operatorė atšaukė sprendimą rangos sutartį pasirašyti sutartį su „Alvora“. Galutiniai dalyvių pasiūlymai bus vertinami iš naujo. Nepavykęs konkursas darbą kainavo dviems „Amber Grid“ vadovams. Šią savaitę BNS pranešė, kad kartu su generaliniu direktoriumi Sauliumi Biliu bendrovę paliko ir Teisės ir administracijos departamento direktorius Tomas Suslavičius. Jis vadovavo pirkimo komisijai.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/11/08/teismas-nutrauke-bylinejimasi-del-gipl-konkurso
Ignalinos atominė elektrinė paskelbė gruodžio 19 d. pradėsianti paieškas bendrovės, kuri pasiūlytų, kaip išmontuoti du uždarytus jėgainės branduolinius reaktorius. Už tai ji preliminariai yra pasiruošusi sumokėti 24,2 mln. Eur. Branduolinių reaktorių ardymas bus sudėtingiausia iki 2038 m. truksiančio darbo dalis, juos paeiliui tikimasi pradėti išmontuoti 2027-2029 m. Išmontavimo koncepciją tikimasi turėti iki 2023 m. vidurio. Iki šiol pasaulyje nėra demontuotas nei vienas RBMK tipo branduolinis reaktorius.
Šią savaitę Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas oficialiai įgijo penktą klientą. Per jį dujas importuoti ketina privati Estijos bendrovė „Eesti Gaas“, čia veikianti „Elenger“ pavadinimu. Tai taip pat antroji Estijos bendrovė, nusprendusi naudotis Klaipėdos dujų importo infrastruktūra. „Eesti Gaas“ dalyvavo regioną mažais rusiškais SkGD kroviniais aprūpinančios „Novatek“ dujų skystinimo gamyklos statyboje ir išreiškė norą toliau bendradarbiauti su šia bendrove dujų tiekimo srityje.
„Klaipėdos nafta“ išsirinko naują vadovą. Juo tapo Darius Šilenskis, buvęs bendrovės naftos verslo direktorius, laikinai ėjęs vadovo pareigas. Atrankoje dėl vadovo posto jis nukonkuravo valdančiųjų rūstį užsitraukusį buvusį susisiekimo, energetikos ministrą ir buvusį bendrovės vadovą Roką Masiulį. Įmonė be vadovo buvo likusi nuo vasaros, kai dėl asmeninių priežasčių iš pareigų pasitraukė Mindaugas Jusius.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/11/07/klaipedos-naftai-vadovaus-darius-silenskis
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2318681401575077 (FB)