#EnergyDigest (46/19): neramumai „Igničio“ karalystėje

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(46 sav., 2019)

  • Iš geresnių naujienų, užbaigtas geležinkelio elektrifikacijos konkursas, pradėtas derinti antras sinchronizacijos investicijų etapas.

  • Iš tokių vidutinių – „Ignitis grupė“ paskelbė trauksianti dvi įmones iš akcijų biržos, nepavyksta rasti, kas pastatys bandomąją plūduriuojančios saulės jėgainę ant Kruonio HAE baseino.

  • Be to, pradedama mąstyti apie „Ignitis grupės“ IPO galimybę, Vyriausybė pasiklydo popieriuose dėl atliekų deginimo jėgainių, „Klaipėdos nafta“ pabrangino terminalo paslaugas.

Štai papunkčiui.

Mažiau skaidrumo

„Ignitis grupė“ šią savaitę pranešė patrauksianti abi savo grupės akcines bendroves iš akcijų biržos. Joje nebus prekiaujama mažus laidus ir vamzdžius valdančios AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Elektrėnus, Kauno HE ir Kruonio HES, be kita ko, valdančios AB „Ignitis gamyba“ (IG) akcijomis. Sprendimas, dėl kurio akcininkai balsuos gruodžio 4 d., yra iš esmės formalumas, nes „Ignitis grupė“ valdo 95%+ įmonių akcijų.

Žadama neskriausti smulkiųjų akcininkų, t. y., supirkti akcijas sąžininga kaina. 2018 m. rugsėjį – sausį bendrovės akcijos atpigo nuo 0,86 € iki 0,65 € už akciją ir dar nespėjo atsigauti. Nuogsąstaujama, kad tikimasi išpirkti akcijas smarkiai sumažėjusia verte. Bendrovė iš pradžių pranešė, kad išpirks akcijas kiek brangiau, nei grynoji vertė rinkoje. Iš pradžių skelbta, kad akcijų vertė bus matuojama pagal 24 mėnesių akcijų kainą. Tai yra, iki ir po ESO akcijų kainos kryčio. Vėliau, tiesa, formuluotė buvo pataisyta: bus skaičiuojamas 6 mėnesių laikotarpis „atsižvelgiant“ į 24 mėnesių akcijų kainą.

Įmonių grupė žada, kad įmonių patraukimas iš akcijų biržos „nepakenks įmonių skaidrumui“, tačiau vargu. Birža įpareigoja įmones teikti duomenis apie savo veiklą viešai ir gali už pažeidimus skirti nuobaudas. Bendrovėms pasitraukus iš biržos pati valstybės valdoma įmonių grupė spręs, ką viešinti, o ko ne. O tai yra didelė pagunda 1,1 mlrd. € per metus apverčiančiai valstybės valdomai įmonių grupei.

Prieš šį sprendimą pasisakė smulkiuosius vienijanti Investuotojų asociacija, „Nasdaq Vilnius“ biržos vadovas, investicijų valdytojai, rinkos specialistai ir buvęs įmonių grupės vadovas. Dalis šių rinkos dalyvių turi savo interesų, tačiau yra ir objektyvių priežasčių piktintis – tokios valstybės valdomos bendrovės biržos ekosistemoje įprastai vaidina specifinį – stabilios, ilgalaikės, nerizikingos investicijos vaidmenį.

https://www.vz.lt/rinkos/2019/11/11/ignitis-grupe-eso-ir-ignitis-gamyba-trauks-is-akciju-birzos

https://www.vz.lt/rinkos/2019/11/12/rinkos-vertinimai-ignitis-atjunge-korporatyvines-valdysenos-principus-ir-kapitalo-rinkos-pletra-

https://www.vz.lt/rinkos/2019/11/13/smulkieji-kyla-i-kova-pries-ignitis-grupe

„Igničio“ IPO galimybė

Praėjus dienai po paskelbimo apie ESO ir „Ignitis gamybos“ būsimą patraukimą iš akcijų biržos, „Ignitis grupė“ pranešė, kad jos vienintelis akcininkas Finansų ministerija svarstys galimybę prekiauti grupės akcijomis biržoje. Vilius Šapoka, finansų ministras burs darbo grupę, kuri svarstys galimybę rengti įmonių grupės IPO. Kitos ministerijos ir institucijos pakviestos deleguoti savo specialistus ir jų sprendimo tikimasi 2020 m. liepą.

Tai – naujiena. Apie tai nekalbėta bendrovės strategijoje, viešai niekas apie tai nebuvo užsiminęs. Skelbiama, kad bus svarstoma galimybė pasirodyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio biržoje. Norima „Ignitis grupę“ pateikti kaip atsinaujinančios energetikos bendrovę. Už tokią ją investuotojai būtų pasiruošę mokėti dosniau, nei už tradicinės energetikos įmonę. Dėl to, kaip investuotojams aiškino ministras, reikėjo delistinguoti ESO ir „Ignitis gamybą“.

Pastebėtina, kad delistinguojamos bendrovės yra beveik visiškai žalios. „Ignitis gamyba“ beveik visą energiją gamina iš atsinaujinančių išteklių (Kauno HE ir Kruonio HAE) ir užsiima senų dujinių blokų demontavimu. ESO, savo ruožtu, valdo tinklus, kurie nėra niekaip susiję su žalumu ar nežalumu.

Jei planas yra rimtas (tai tikrai nėra garantuota), nuo šios savaitės pranešimo iki realaus IPO laukia ilgas kelias. Akivaizdžiausias kliuvinys yra tai, kad tai tik svarstymas apie galimybę. Apie jį paskelbta susidūrus su komunikacijos krize ir Investuotojų asociacijai pagrasinus teismais. Net jei darbo grupė ir nebus parodomoji, geriausiu atveju iki rinkimų išgirsime tik rekomendaciją ir galbūt ministerijos pažadą dėl IPO. O po rinkimų visi planai dėliosis iš naujo.

https://www.vz.lt/rinkos/2019/11/13/ignitis-grupes-planuose--galimas-naujas-ipo

https://www.vz.lt/rinkos/2019/11/14/ignitis-grupes-ipo-planuose-izvelgia-dumu-uzdanga-daugikliu-arbitraza

https://www.vz.lt/rinkos/2019/11/14/v-sapoka-mane-galetu-pasodinti-jei-ignitis-grupes-ipo-darytume-be-delistingavimo

Vėl apie atliekas

Pernai metų rudenį Seimo valdantieji priėmė įstatymo pakeitimus, draudžiančius statyti naujas atliekų deginimo jėgaines arčiau, nei už 20 km nuo gyvenamųjų teritorijų. Be to, įstatymu Vyriausybei buvo pavesta svarstyti, ar gali būti tęsiami jau pradėti du „Ignitis grupės“ atliekų deginimo projektai Vilniuje ir Kaune. Ši įstatymo dalis buvo vienintelė reikšminga, nes jokių naujų atliekų deginimo jėgainių statybų Lietuvoje nėra numatyta.

Šią savaitę Vyriausybė turėjo įvykdyti nuo sausio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu patikėtą pareigą ir pranešti savo verdiktą dėl statomų elektrinių. Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei teikė nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti tolesniam projektų vystymui. Tai padaryta atlikus tyrimus, kurie parodė, kad tarša šiuose projektuose atitiks ar bus gerokai mažesnė, nei nustatytos normos. SAM taip pat tikina prašiusi pastabų iš praktiškai visų susijusių institucijų ir jų negavusi.

Tačiau Vyriausybės kanceliarija paskutinę minutę išbraukė šį klausimą iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad surinkta dar ne visa reikalinga informacija. Tačiau kokios tai institucijos ir kokia informacija, neatskleidžiama. Klausimas uždarame Vyriausybės posėdyje bus svarstomas pirmadienį ir galbūt kitą savaitę vėl atsidurs Vyriausybės darbotvarkėje.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/11/15/zalia-sviesa-atlieku-deginimui-pasimete-valdzios-koridoriuose

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/25/istatymas-apie-nieka-seimas-lietuvos-energijos-projektus-skverneliui-patieks-ant-lekstutes

Kiti dalykai

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai reguliuotojams pateikė antro sinchronizacijos investicijų etapo planą. Prašymas, kuriame numatyta 1,2 mlrd. € vertės investicijų, buvo išsiųstas reguliuotojams dar praėjusį penktadienį, investicijos turi būti suderintos per pusmetį. Tikimasi šiam etapui ES paramos paprašyti dar šioje, 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje. Derinamų projektų sąraše – ir vienas didžiausių sinchronizacijos projektų, „Harmony Link“. Tai yra povandeninis elektros kabelis, sujungsiantis Lietuvą su Lenkija.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/11/14/reguliuotojamsvertinti-pateiktas-sinchronizacijos-antrojo-etapoinvesticiju-planas

„Klaipėdos nafta“ kitiems metams 84,2% pabrangino SkGD terminalo paslaugas – nuo 0,19 Eur/MWh iki 0,35 Eur/MWh. Taip tikimasi daugiau lėšų terminalo išlaikymui surinkti iš jo naudotojų, kurių bent dvi yra Estijos bendrovės. Surinkta suma būtų mažinama našta Lietuvos dujų vartotojams. Jeigu 2020 m. per terminalą būtų tiekiamas panašus dujų kiekis, kaip šiemet, tai leistų mažinti saugumo dedamąją apie 5,6 mln. Eur.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/11/15/2020-m-klaipedos-nafta-brangins-terminalo-paslaugas-mazins-mokesti

„Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė, kad geležinkelio atkarpą nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektrifikuos Ispanijos bendrovės „Elecnor“ ir „Inabelec“. Didžiausią geležinkelio elektrifikacijos projektą istorijoje bendrovės atliks už 363 mln. €. 201 mln. € projektui bus skirta iš Europos Sąjungos fondų. Sutartį su konkurso nugalėtoju ketinama pasirašyti, kai savo išvadą pateiks strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija. Elektrifikacijos darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. Tiesa, Susisiekimo ministerija yra pradėjusi konkurso auditą, kurio rezultatai turėtų paaiškėti lapkričio pabaigoje.

https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/11/13/saltiniai-elektrifikuoti-gelezinkeli-iki-klaipedos-turetu-ispanijos-bendroviu-konsorciumas

„Ignitis gamyba“ vis dar ieško, kas ant Kruonio HAE pastatytų bandomąją plūduriuojančią saulės elektrinę. 0,38 mln. € vertės konkursas buvo nutrauktas jau antrą kartą. Šį kartą atmesta vienintelė paraiška, kurią pateikė Nyderlandų „Flotar“ vadovaujamas konsorciumas. Jame – Nyderlandų bendrovės „Profloating“ ir „Circular“ bei Švedijos „Seaflex“. Paraiška atmesta, nes „Flotar“ laiku nepateikė jungtinės veiklos sutarties. Jei šis bandomasis projektas pasiteisintų, manoma, kad Kruonio HAE baseiną galėtų padengti 200-250 MW galios plūduriuojanti saulės elektrinė.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/11/14/ignitis-gamyba-vel-nutrauke-pluduriuojancios-elektrines-statybos-konkursa

P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:

https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata

Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.

P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:

https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2332664956843388 (FB)

https://www.linkedin.com/pulse/energydigest-4619-neramumai-igni%25C4%258Dio-karalyst%25C4%2597je-naglis-navakas (LIN)