Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(47 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, ruošiamas šalies kovos su klimato kaita planas, Vyriausybė pritarė terminalo išpirkimui.
Iš tokių vidutinių – ukrainiečių ir rusų derybos dėl dujų tranzito įstrigo, lenda kliuviniai atliekų deginimo elektrinių projektuose.
Be to, „Ignitis grupė“ sudėliojo savo poziciją ginčuose su investuotojais, nauji prancūzai šilumos sektoriuje kalba apie investicijas ir inovacijas, nutrauktas baterijos Kauno HE pirkimas.
Štai papunkčiui.
Kliuviniai statant elektrines
Finansų ministerija šią savaitę pateikė ataskaitą Vyriausybei apie tai, kaip Lietuvai sekasi 2014-2020 m. laikotarpiui numatytas ES lėšas. Bendras rezultatas yra neblogas, Lietuva rikiuojasi 9 iš 28 šalių. Tačiau pagal planą nepanaudotų lėšų kontekste išsiskiria (be kitų) Energetikos ministerija. Jos darže stringa 91 mln. Eur ES lėšų panaudojimas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai.
Vėluojama dėl to, kad Vyriausybė delsia patvirtinti leidimus kitąmet užbaigti abejų, tiek Vilniaus, tiek Kauno atliekas deginsiančių termofikacinių jėgainių statybas. Projektus vykdo „Ignitis grupės“ bendrovės. Vyriausybė aiškina tai „techninėmis suderinimo problemomis“. Į šią ataskaitą įtraukta tik Vilniaus jėgainė, nes tik jos statybos remiamos iš ES fondų.
Terminų pratęsimo prireikė ir Kauno kogeneracinės jėgainės statytojams. Šią savaitę projektą vykdanti bendrovė iš rinkos prižiūrėtojo gavo licencijos elektrinės statyboms pratęsimą. 2016 m. gegužę išduotas leidimas galiojo iki š. m. lapkričio 20 d. ir buvo pratęstas vieneriems metams. To prireikė dėl 10 mėnesių užtrukusių žemės paėmimo procedūrų vidinio kelio tiesimui.
Kol kas apie nukeltas jėgainių veiklos pradžios datas nepranešama.
Gerai su sąlyga
Šią savaitę nuaidėjo bene paskutinės ginčų salvės dėl „Ignitis grupės“ planų traukti savo bendroves iš biržos ir rengti visos įmonių grupės pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Bendrovė išdėstė savo skaičiavimus, kad smulkieji ESO akcininkai „Ignitis grupei“ superkant akcijas gaus 9,5% premiją ir uždirbs, skaičiuojant per laikotarpį išmokėtus dividendus, 5%, palyginti su 2016 m. IPO kaina. Arba 20% nuo šių metų pradžios.
Investuotojų asociacija anksčiau skaičiavo, kad investuotojai už akcijas gaus tik 90% jų vertės 2016 m. „Ignitis grupė“ vadovas pakvietė investuotojus teikti argumentuotus savo teisingos kainos pasiūlymus. Su viena sąlyga – lūkesčiai negali būti siejami su IPO. Grupės akcijų siūlymo metu tikimasi gauti didesnį bendrovės vertinimą, nei galėtų gauti ESO ir „Ignitis gamyba“.
Ianas Brownas, naujasis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovas Baltijos šalims taip pat išsakė nuomonę, kad viskas su bendrovių patraukimu iš biržos gerai, jei tik vietoje dviejų grupės įmonių į biržą ateis visa įmonių grupė. Bankas iki paskelbimo apie svarstysiamą IPO delistingavimu buvo kiek pasibaisėjęs.
Reikia nepamiršti, kad planai dėl IPO yra gemalo stadijoje. Finansų ministras dar net nesubūrė tai svarstysiančios darbo grupės. Pagrindinės rizikos nepakito ir lieka politinės. Įprasta bijoti, kad viešai listinguojamos bendrovės negalės sėkmingai įgyvendinti socialinių ir strateginių šalies tikslų, bijoti rusiško kapitalo atėjimo. Pakeliui link galutinio sprendimo taip pat laukia rinkimai.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/11/20/erpb-eso-ir-ignitis-gamybos-delistingavimas-gerai-su-vienu-jei
Šaukiasi prezidentų
Šią savaitę aklavietėje pasibaigė paskutiniu turėjęs būti Europos Komisijos moderuojamų „Gazprom“ ir „Naftogaz“ derybų dėl dujų tranzito raundas. Marošas Ševčovičius, EK narys energetikos sąjungai, pareiškė, kad derybos yra aklavietėje ir dėl šios sutarties turi kalbėtis prezidentai, t. y. Vladimiras Putinas ir Volodimyras Zelenskis. Tikimasi, kad padėtis bus aptarta Normandijos ketverto susitikime gruodžio 9 d.
„Gazprom“ savaitės pradžioje oficialiai pateikė Ukrainai pasiūlymą pasirašyti naują vienerių metų dujų tranzito sutartį arba metams pratęsti dabartinę, jei Ukraina atsisakys visų Rusijos bendrovei skirtų baudų, pateiktų ieškinių ir nutrauks visus antimonopolinius tyrimus. Ukraina pareiškė su tokiomis sąlygomis neketinanti sutikti.
Nieko nuostabaus, nes tai yra nuo ankstesnių derybų raundų nepakitusi Rusijos pozicija. Ukraina tikisi ilgesnio laikotarpio sutarties su garantuotu dujų tranzito kiekiu mainais už tai, kad šalis vėl pirks šiek tiek dujų iš „Gazprom“.
Jei manęs kas klaustų, Rusija Normandijos formate tikisi turėti stipresnes derybines pozicijas. Kremlius pranešė, kad Ukrainos tranzitui pakeisti skirtas „Nord Stream 2“ pradės veikti tik 2020-ųjų viduryje. Europos dujų saugyklos pilnos, suskystintos dujos pigios, EK nusiteikusi nedraugiškai. Normandijos ketverto (RU-UA-FR-GER) susitikimai, kita vertus, vyksta prezidentų lygyje, su Prancūzija ir Vokietija, o ne EK, prie stalo.
Kiti dalykai
Lietuva ruošia Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriam įgyvendinti dešimtiems metų laikotarpiu numatyta skirti 14,1 mlrd. €. Daugiausia jų bus skirta transporto sektoriui (4,1 mlrd. €), energijos efektyvumo skatinimui (2,6 mlrd. €) bei žaliosios energetikos skatinimui (2,3 mlrd. €). Prisitaikymas prie klimato kaitos kainuos 3,3 mlrd. €. Šiuo metu planas pateiktas viešajai konsultacijai, kuri vyksta iki gruodžio 4 d. Plano tvirtinimas Vyriausybėje numatytas gruodžio 18 d.
Vyriausybė pritarė „Klaipėdos naftos“ investiciniam projektui, kuriuo numatoma refinansuoti „Independence“ nuomos sutartį ir įsigyti SkGD terminalą po to, kai baigsis „Independence“ nuomos sutartis po 2024 m. Tam valstybė turės garantuoti dvi bendrovės paskolas – atitinkamai 135,5 mln. € ir 160 mln. €. Pirmoji suma skolinamasi tam, kad jau nuo kitų metų pradžios būtų sumažinti kasmetiniai terminalo išlaikymo kaštai (jie bus perkelti laikotarpiui nuo 2024 m.). Nutarimą dėl garantavimo už šias paskolas dar turės patvirtinti Seimas.
90% didžiausio nepriklausomo šilumos gamintojo Lietuvoje „Danpower Baltic“ prieš kelias savaites įsigijo Prancūzijos bendrovė „Idex“ (10% lieka Artūro Rakausko ir „Žabolio ir partnerių“ rankose). Bendrovės vadovas neatskleidžia, kiek pirkinys kainavo. Tačiau tikina atsinešanti 200 mln. Eur, už kuriuos dairysis pirkinių, visų pirma, biokuro gamintojų. Įdomiau yra tai, kad ši bendrovė kalba apie galimybes centriniu būdu tiekti tiek šildymo, tiek vėsinimo paslaugas, bei apie atliekinės šilumos panaudojimą.
„Ignitis gamyba“ nutraukė baterijos, kuri turėjo būti pastatyta Kauno HE, pirkimą ir projektą atidėjo iki 2022-2023 m. 1 MW baterija turėjo išspręsti trumpalaikio galios kritimo problemą didinant hidroelektrinės galią. Tai, savo ruožtu, leistų padėti elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ valdyti sistemos dažnį. Šiuo metu BRELL žiede tai daro Rusijos elektrinės. Tačiau tokių paslaugų rinka Lietuvoje atsiras sinchronizuojantis su Vakarų Europos elektros sistema. Galimybes naudoti baterijas dažnio valdymui tiria ir pati „Litgrid“.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/11/22/ignitis-gamyba-nukele-baterijos-kauno-he-projekta
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2347295782046972 (FB)
https://www.linkedin.com/pulse/energydigest-4719-planai-ir-j%25C5%25B3-laikymasis-naglis-navakas (LIN)