Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(01 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, šiemet veiks visas Kruonis, viena pasaulinė žaliavų milžinė galų gale rado veiklos Baltijos regione.
Iš tokių vidutinių – pasnigus ir papūtus vėjui vėl išsijungė ESO, pusmetį SkGD terminalo išlaikymas bus brangesnis.
Be to, aštrėja konkurencija tarp biokuro ir dujų, Rusijos ir Saudo Arabijos bandymai palaikyti naftos kainą nepasisekė, o kolegos vis dar neatsikrato energetikos senobę menančių išsireiškimų.
Štai papunkčiui.
ESO ir sniegas
ESO yra energijos skirstymo tinklo operatorius, taip pat – elektros. Ji valdo beveik visus laidus, kurie nepakabinti ant tų milžiniškų metalinių konstrukcijų, kur nuo autostrados matosi. Šią savaitę jos tinklas vėl krito nelygioje kovoje prieš truputį vėjo ir sniego – kol buvau išėjęs pasivaikščioti, dėl blogų oro sąlygų elektros tiekimas buvo sutrikęs apie 6.500 vartotojų, nors nieko ypatingo kaip ir nevyko.
Aš žinau, kad problemos tinklo operatoriui yra žinomos. Žmonės sako, kad reaguojant į gedimus procesuose per daug rankinio darbo, per mažai tinklo yra skaitmenizuota. Sako, kad prižiūrint tinklą per mažai remiamasi duomenimis, per daug – inžinierių pajautimu. Sako, kad tie vadybininkai nieko nesupranta ir iš tikro nepakankamai gerbiami inžinieriai.
Žinau, kad ESO supranta: elektros tinklas turi būti gudresnis ir sudėtingesnis, ir patikimesnis nei šiandien. Nuo jo vis labiau priklausys visų mūsų gyvenimo kokybė, nes šiuolaikinė civilizacija yra statoma ant elektros tinklo. Elektra, įsivaizduokite, yra kaip internetas, tik dar svarbiau.
Bendrovė siekia pritraukti inovacijas, bando tikrai įdomius sprendimus tinklo vystyme. Pernai netgi metė į problemą rekordiškai daug pinigų. Šiemet, tiesa, mažiau. Norėčiau tikėti, kad per kelis artimiausius metus bendrovė susidoros ir su kertine savo užduotimi – užtikrinti, kad elektra gyventojus pasiektų net ir tada, kai truputį pasninga ir papučia vėjas.
Galėtume guostis – jei tinklas blogas, žmonės kurs decentralizuotas elektros sistemas. Gyvenvietės susimes, pasistatys savo dujinę elektrinę, saulės kolektorius ir porą vėjo malūnų, serverį su visa tai valdančiu algoritmu, ir atsijungs nuo ESO tinklo. Vokietijoje taip apie darbą pramonės parkuose mąsto pramonės įmonės. Jos turi daug pinigų, naudoja daug elektros ir gamybos procesuose atsiranda daugybė šalutinių energijos gamybai panaudotinų produktų (šilumos, garo, etc.). Jais gali keistis su kaimynėmis.
Taip pat kas antras energetikos startuolis arba kuria kokią nors blokčeino elektros biržą arba mažų sistemų valdymo sprendimus. Ir tik vienas iš šių dalykų yra pinigų deginimas. Tačiau net ir šiems sprendimams patikimas elektros tinklas padėtų vystytis sparčiau, o tinklo operatorius inovacijomis pasinaudotų pats.
Gera žinia, reguliuotojas ėmė aiškintis, ar metodika, pagal kurią vertinamas elektros tinklo patikimumas, nėra perdėm atlaidi ESO. Ar bendrovė negali, vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis, oro sąlygoms nurašyti per daug gedimų. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti kovą, nuo jų priklausys, ar reguliavimas bus griežtinamas.
https://www.vz.lt/paslaugos/2019/01/03/elektros-neturi-apie-2000vartotoju
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/11/lietuvos-doing-business-reitingui-gresia-force-majeure
Lietuva nebeperka dujų
„Lietuva susitarė su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo 2019 m.“, – naujienų agentūros BNS pranešimą šią savaitę susidėjo naujienų portalai. Omenyje turėta tai, kad „Lietuvos energijos“ valdoma bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ pasirašys (jau pasirašė) dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“.
Lietuva nebesitaria su „Gazprom“. Nuo SkGD terminalo atidarymo dienos.
Iki 1997 m. AB „Lietuvos energija“ valdė visą energijos gamybą, išskyrus Ignalinos AE. Po to vyko privatizacija, LEO LT kūrimas, jos išformavimas ir tik užsilenkus Visagino AE projektui ir įgyvendinant ES trečiąjį energetikos paketą susiformavo apytikriai tokia valstybės valdomo energetikos sektoriaus struktūra, kaip šiandien. Tad iki tol „Lietuvos energija“ ir Lietuva energetikoje buvo sinonimai. Dabar jokia viena bendrovė neperka dujų visai šaliai.
Frazė „Lietuva perka dujas“ turi ir politinę konotaciją. Baltarusija, pavyzdžiui, vis dar perka dujas. Štai Aliaksandras Lukašenka kalbasi su Vladimiru Putinu apie dujų, naftos tiekimą ir jų kainas. „Gazprom“ viešo Lietuvos politikų asmeninio dėmesio nesulaukė jau seniai. That we know of.
Dujos vs biokuras
„Panevėžio energija“ šiuo metu biokurą ir dujas degina 60/40 santykiu biokuro naudai. Bendrovė investuoja į šilumos gamybą iš medžio – nedideliais 8 MW katiliukais. Planas statyti didesnį, 20 MW biokuro katilą ir juo gaminti šilumą bei elektrą sustojo. Bendrovė stebės rinką – ar biokuro kainos atšokimas bus laikinas, ar ilgalaikis. Bei, žinoma, žiūrės, kiek ES lėšų galima gauti.
Įdomu, nes maži biokuro katiliukai apsimoka. Tačiau jei reikia iš biokuro gaminti elektrą, jau nebe taip. Turint omenyje biokuro kainų dinamiką. VŽ skaičiavimu, konkurencija tarp baldininkų ir energetikų dėl medienos tiek Lietuvoje, tiek regione artimiausius kelerius metus tik augs.
Tokiu atveju išvengti kainos augimo įmanoma didinant biokuro pasiūlą. Su miškų kirtimu sudėtinga. Pradėjus įsivežti daugiau biokuro iš Baltarusijos vietos biokuro pardavėjai labai greitai pradės skųstis dempingu. Bus įdomu.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/03/panevezio-energija-kratosi-duju
https://www.vz.lt/energetika/2017/11/30/baldu-pramones-ir-biokuro-pletra-augins-zaliavos-kainas
Kiti dalykai
„Lietuvos energija“ įkūrė „Lietuvos energija renewables“. Nauja bendrovė valdys vėjo parkus valdančias bendroves. Tiesa, didžiausius ir patikimiausius žalios elektros gamybos pajėgumus – Kauno hidroelektrinę ir Kruonio HAE – vis dar valdo „Lietuvos energijos gamyba“. Pastaroji 2019 m. leis veikti visiems Kruonio agregatams. Anksčiau ji žadėjo vieną jų uždaryti, nes rinkos reguliuotojo sprendimas pridėjo mokestį prie tos elektros, kurią ji sunaudoja pumpuodama vandenį į rezervuarą. Reguliuotojas pataisė savo ankstesnį sprendimą, apsigalvojo ir LEG.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/31/lietuvos-energija-steigia-lietuvos-energija-renewables
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/31/kitamet-veiks-visi-kruonio-hae-agregatai--leg
„Trafigura“, pasaulinė žaliavų prekybos milžinė, pernai metų pabaigoje užsiregistravo mūsų dujų biržoje. Dabar ji rado ką čia veikti – pasikrauti krovinį iš „Independence“ į mažą dujų laivą. „Coral EnergICE“ pasikrovęs dujų Klaipėdoje, iškeliavo į Lysekilį Švedijoje. „Trafigurai“ dujas pardavė „Lietuvos energijos tiekimas“ ir planuoja atlikti daugiau SkGD perkrovų. Pagalvok tu man, „Equinor“, „Royal Dutch Shell“, „Trafigura“. Kaip kokiam civilizuotam uoste.
https://www.vz.lt/energetika/2017/11/23/baltijos-duju-birzoje--pirmieji-milzinu-zingsniai
Kai nustoja veikti SkGD terminalo išlaikymo modelis, mokesčiai už jį išauga. Lapkričio pabaigoje nustatytas terminalo mokestis buvo 31,7% didesnis, nei šių metų pabaigoje galiojęs. Energetikos ministerija sugalvojo, kaip kitaip sudėlioti terminalo išlaikymo modelį ir šiųmečiai mokesčiai liko penktadaliu didesni, nei pernai. Laukia tolesnis perdėliojimas ir nuo antro metų pusmečio mokestis turėtų dar labiau sumažėti.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/31/skgd-dedamoji--19-didesne
https://www.vz.lt/energetika/2017/07/05/klibina-skgd-terminalo-islaikymo-schema
Nuo 2018 m. pradžios nafta atpigo apie penktadaliu. Tokio rezultato nebuvo nuo 2015 m. Naftos kainą smukdė JAV ir Kinijos prekybos karas, amerikietiškos skalūninės naftos gavyba. Saudo Arabija kartu su Rusija bandė sudaryti įspūdį, kad reguliuoja naftos pasiūlą ir paklausą, bet rinkos dalyvių tai neįtikino. Per tą laiką iš OPEC liko tik šešėlis.
https://www.vz.lt/rinkos/2018/12/31/nafta-metus-uzbaigs-dvizenkliuose-nuostoliuose
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.