Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(52 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, ESO suformavo naują valdybą, „Lietuvos energija“ nusipirko vėjo jėgainių parko projektą.
Iš tokių vidutinių – baltarusiai su rusais derasi dėl kompensacijų už naftą, „Vilniaus energijos“ ir „Bionovus“ byla grįžo į teismą.
Be to, Karaliaučius paskelbė, kada atliks savo izoliuoto darbo bandymus, norima priversti degalines audituoti savo veiklą, o Lietuvos atsijungimas nuo Rusijos elektros tinklo pateko į BNS kalbintų ekspertų svarbiausių metų įvykių ketvertuką.
Štai papunkčiui.
Nafta už suverenitetą
Šią savaitę Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka susitiko du kartus „aptarti įvairius energetikos ir kitų sričių klausimus“. Informacijos apie pokalbių turinį mažai, tad, tikėtina, kad kol kas susitikimai baigėsi be rezultatų.
Minskas nori užsitikrinti kompensaciją iš Maskvos už rusiškos naftos importą. Anksčiau Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos gaudavo tas pačias naftos kainos lengvatas, kaip ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklos. Produkciją baltarusiai eksportuodavo ir dalį eksporto mokesčių grąžindavo rusams, dalį pasilikdavo sau.
Vasarą Rusija nusprendė mažinti eksportuojamos naftos apmokestinimą. Tai reiškia naftos kainos augimą vietos rinkoje, tuo pačiu ir Muitų sąjungos šalyse. Brangesnė nafta yra problema naftos perdirbėjams. Putinas neleis draugams nukentėti, Rusijos naftos perdirbimo bendrovės gavo mokestines nuolaidas. Tačiau Baltarusijos bendrovėms tos išimtys negalioja. Todėl Baltarusija paprašė kompensacijos.
Vasarą už kompensaciją Putinas norėjo, kad iš rusiškos naftos pagaminti produktai keliautų per rusiškus, o ne Baltijos šalių uostus. Tąkart baltarusių įtikinti nepavyko. Šį kartą pokalbis pasisuko netikėta linkme. Rusija išreiškė pageidavimą prisijungti Baltarusiją.
Gruodžio viduryje Dmitrijus Medvedevas, Putino premjeras, viešai priminė 1999 m. susitarimą tarp šalių, pagal kurį jos turėtų siekti „gilesnės integracijos“. Buvo paminėti ne tik vienodi mokesčiai ar viena valiuta, bet ir teismai, parlamentas ir prezidentas. Tai, žinoma, buvo jau virš visko. Lukašenka tiesiai pasakė, kad jokių Baltarusijos prisijungimų nebus.
Paskutiniame susitikime Putinas baltarusiams prikišo ir „baltarusiškų“ jūros gėrybių pokštus ir kitas etikečių perklijavimo schemas, iš kurių Baltarusija užsidirbo apeidama Rusijos Vakarams pritaikytas sankcijas. Tačiau nepanašu, kad jam būtų pavykę pasiekti savo. Nepanašu, kad Lukašenka gavo savo kompensacijas. Drama persikelia į ateinančius metus.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/28/kodel-baltarusiai-is-maskvos-nori-kompensacijos-uz-nafta
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/26/rusija-ir-baltarusija-nesutaria-del-kompensaciju-uz-nafta
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/29/v-putino-ir-a-lukasenkos-susitikimas-baigesi-be-rezultatu
„Vilniaus energija“ ir „Bionovus“
„Vilniaus energijos“ ir „Bionovus“ konkurenciją ribojančio sutarimo byla vėl grįžo į teismą. Nesutariama, ar teisingai įvertintas regionas, kuriame abu žaidėjai konkuravo su kitais rinkos dalyviais.
Konkurencijos taryba 2015 m. nustatė, kad „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ buvo sudariusios konkurenciją ribojantį susitarimą. Pirmoji, šilumą gaminanti ir tiekianti bendrovė (natūralus monopolininkas), kurą šilumos gamybai pirko tik iš „Bionovus“. Ir 2,5 metų tai darė 15% per brangiai. VŽ šaltinių valdžios institucijose duomenimis, 2011–2012 m. „Bionovus“ biokurą „Vilniaus energijai“ pardavė su marža, viršijančia 60%.
„Vilniaus energijai“ tuo metu vadovavo Linas Samuolis, valdyboje dirbo Andrius Janukonis. Abu buvo netiesioginiai UAB „Icor“ akcininkai, per bendrovę Estijoje valdę po trečdalį šios bendrovės. „Icor“, savo ruožtu, taip pat per bendrovę Estijoje, valdė UAB „Bionovus“.
Supaprastinant, jie sugalvojo, kaip jums parduoti šilumą smarkiai per brangiai ir rinkos reguliuotojas tai leistų. Todėl privataus verslo Vilniaus šilumos ūkyje ir nemėgsta. „Danpower“ tikina, kad „ne visi mes tokie“.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/27/teismas-vel-svarstys-vilniaus-energijos-ir-bionovus-byla
Izoliuoto darbo bandymai
Rusai paskelbė, kad Karaliaučiuje kitų metų gegužės 24-26 d. bus atliekamas elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas. Tai reiškia, bus atjungtos (arba realiai, arba virtualiai) visos elektros linijos su išore ir žiūrima, ar anklavas sugeba pats pasigaminti pakankamai elektros ir susibalansuoti tinklą taip, kad niekam nedingtų elektra.
Bandymas vyks maždaug dviem savaitėmis anksčiau, nei panašus bandymas Baltijos šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija savo gebėjimą dirbti be kaimynių išsibandys birželio 8 d. Visi iki šiol atlikti pasiruošimo darbai – tiek Lietuvoje, tiek Karaliaučiuje – bus įvertinti šių bandymų rezultatais.
Karaliaučiuje pastatytos kelios naujos dujas deginančios elektrinės, dujų importo terminalas. Anklavas turi apsirūpinti energija tam, kad didžiausia Europoje Rusijos karinė bazė neliktų be energijos, jei mes nuspręstume anklavą atjungti. Tai turėtų iliustruoti, kaip smarkiai pasikeis energetikos sektoriaus dinamika, kai užbaigsime sinchronizacijos projektą.
Dabartinės nuotaikos (jei neapsigaunu) sinchronizacijai besiruošiančių žmonių tarpe yra tokios, kad po pasitraukimo iš BRELL sutarties į Lietuvą nebus įsileidžiama ne tik Astravo, bet ir jokia kitokia elektra iš Baltarusijos. Atsijungiant turės būti sutartas būdas, kaip automatiniu būdu užtikrinti elektros tranzitą, bet nieko kito, iš Baltarusijos į Karaliaučių.
Kiti dalykai
Naujienų agentūros BNS apklausti ekspertai į svarbiausių metų įvykių penketuką įtraukė pasiektą susitarimą dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Vakarų Europos tinklais. Lietuva su kaimynėmis tokiu būdu nusprendė galutinai pasitraukti iš Maskvos energetinės įtakos zonos ir prisijungti prie didžiausio pasaulyje sinchroniškai veikiančio elektros tinklo.
https://www.vz.lt/2018/12/28/ekspertu-apklausa-kurie-2018-m-ekonomikos-ivykiai-buvo-svarbiausi
„Lietuvos energija“ įsigijo vėjo jėgainių parko projektą Mažeikių rajone. 60 MW galios 20 vėjo jėgainių. Kartu su jį vystančia įmone „VVP Investment“. Neskelbiama nei iš ko („fizinių ir juridinių asmenų grupės“), nei už kiek. Su šiuo projektu bendrovė dalyvaus valstybės paramos aukcione. Prisideda prie jau anksčiau dalyve pasiskelbusios „Eesti Energia“.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/27/lietuvos-energija-vystys-vejo-jegainiu-parka-mazeikiu-rajone
Vyriausybė siūlo, kad licencijas turėti degalines dalintų ne savivaldybės, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pasirinkimas gal kiek keistas, bet svarbiau, ko gero, yra tai, kad ketinama įpareigoti degalines audituoti savo veiklą. Tikimasi, kad naujosios priemonės padės bent penktadaliu sumažinti šešėlinę prekybą degalais. Jei Seimas tam pritars.
https://www.vz.lt/prekyba/2018/12/27/licencijas-prekiauti-degalais-isduos-kainu-komisija
„Lietuvos energija“ užbaigė ESO vadovybės pokyčius, joje neliko nei vieno žmogaus, kurį esu kalbinęs iki vadovybės pasikeitimo. Vienintelis finansų direktorius liko dirbti. Tikiuosi, ne dėl to, kad aš labai retai sugalvoju protingų klausimų finansų direktoriams.
https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2018/12/27/patvirtinta-nauja-eso-valdyba
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.