Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(02 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Klaipėdoje įvyko pirma „Kairos“ dujų perkrova, su Briuseliu suderinta dalis valstybės paramos žaliai energetikai.
Iš tokių vidutinių – Karaliaučiaus terminalo inauguracijos ceremonija virto patikrinimu, kaip lengva apgauti Lietuvos naujienų portalus, iš pareigų pasitraukė LEG vadovė.
Be to, Minskas bando spardytis prieš Rusijos energetinį spaudimą, tradicinės energetikos bendrovės nemato pakankamai pinigų žalioje energetikoje, atsirado dar viena saulės jėgaines statysianti bendrovė.
Štai papunkčiui.
Atleisk jiems, Viešpatie
„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, Jūsų iškelta užduotis visiškai užtikrinti nepriklausomą Karaliaučiaus srities aprūpinimą dujomis per jūrą – įvykdyta“, – šią savaitę pareiškė Aleksejus Mileris, „Gazprom“ vadovas ir Lietuvos žiniasklaida went apes**t.
Antradienį naujienų agentūra BNS, cituodama „Interfax“, pranešė, kad Karaliaučiaus dujų sistema atjungta nuo Lietuvos. Apie tai pranešė visi didieji naujienų portalai ir bent du iš jų savo programėlių naudotojams apie tai išsiuntė pranešimus.
Tai buvo melas. Jus pavedė rusų naujienų tarnybos informacijos nepatikrinusi naujienų tarnyba. Jos klaidos neištaisė ir žiniasklaida. Jos verslo modelis neretai prasilenkia su jos misija. Be to, BNS yra vienas patikimiausių naujienų šaltinių Lietuvoje. Tad su energetikos sektoriumi nesusipažinę naujienų redaktoriai BNS pranešimus platina netikrindami. Na, atleisk jiems, Viešpatie, jie nežino, ką daro.
Tai įvyko nepaisant mano pastangų užkirsti kelią. Antradienio rytą pasirodė mano publikacija VŽ apie tai, kokią įtaką „Maršalas Vasilevskis“ turės dujų tranzitui į Karaliaučių. Tikėtina, kad jokios. Tranzito sutartis pasirašyta iki 2025 m. Viskas, ką BNS turėjo padaryti, tai perskaityti mano straipsnį ir vadovautis juo. Kruopščiai ir įtariai tikrinti viską, kas prieštarauja man. You had one job.
Kas įvyko? Sausio 6 d., sekmadienį, t. y. dviem dienomis anksčiau, nei pas mus kilo triukšmas, rusai, suderinę su mūsų dujininkais, išbandė savo naują SkGD terminalą. Buvo sustabdytas dujų tranzitas per Lietuvą, taip buvo išbandyta, ar veikia dujų tiekimas į sistemą iš naujojo SkGD terminalo.
Antradienį Vladimiras Putinas atvyko sudalyvauti oficialioje terminalo inauguracijos ceremonijoje. Jei teisingai suprantu, jos metu, kartu su mažvaikių šūkiais „nurodymas įvykdytas“, Kremliaus vadui buvo parodytas filmukas iš sekmadienio, pasakant, kad „Karaliaučiaus kontūras yra visiškai atjungtas“ nuo Lietuvos.
Tuo metu per „Interfax“ buvo išsiųstas feikas. Žinutė Baltarusijai ir mums. Baltarusijai – „bijokit, mums jūsų dujų tranzito nebereikia“. Mums – „mes jūsų atsijungimui pasiruošę“. Ne veltui Putinas paminėjo ir tai, kaip mums brangiai kainuos sinchronizacija. Senas, patikrintas propagandinis argumentas. Rusijoj viskas pigiai, Lietuvoje – brangiai.
Uosto įrengimas „Maršalui Vasilevskiui“ kainavo apie 510 mln. Eur. Klaipėdos uostą „Independence“ atvykimui įrengti kainavo 109,3 mln. Eur. Karaliaučiuje projektą įgyvendino Putino bičiulio Genadijaus Timčenkos bendrovė. Po ceremonijos, remiantis GPS sekiklių duomenimis, Karaliaučiaus SkGD terminalas atsišvartavo nuo išdujinimo platformos ir išmetė inkarą apie 4 km (2,5 jūrmylės) į Šiaurės Vakarus. Panašu, kad uosto darbai dar nebaigti.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/08/karaliauciaus-skgd-terminalasduju-tranzito-kol-kas-nepakeis
Aliaksandro vargai
Aliaksandras Lukašenka nori galimybės importuoti naftą per Baltijos šalių uostus, o ne iš Rusijos. Jei lietuviai nesutiks, jis kalbėsis su Latvija. Sunku pasakyti, ar tai gali suveikti techniškai ir ekonomiškai. Bet pastaba yra pirmiausia politinė.
Rusija spaudžia Minską vykdyti 1999 m. pasirašytą sutartį dėl šalių susijungimo. Dmitrijus Medvedevas gruodį išsakė maksimalius tikslus – ilgainiui turėti vieną parlamentą ir vieną prezidentą, t. y. Rusija siekia suvalgyti Baltarusiją. Spaudimas vykdomas per energetinių išteklių kainas, šį kartą – naftą.
Vasarą rusai spjovė į savo pačių Eurazijos muitų sąjungą, apmokestino savo naftos eksportą ir pritaikė akcizo ir kitas mokestines lengvatas saviems perdirbėjams. Bet ne baltarusiams. Baltarusiai nori kompensacijos. Rusai nori susijungimo. Vyksta dialogas.
Vadovų kaita
Šią savaitę iš pareigų pasitraukė Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė. Ji pratęsė vadovų kaitos „Lietuvos energijoje“ tradiciją. LEG yra antra stambiausia įmonių grupės bendrovė pagal valdomą turtą. Didžiausia – ESO, kurioje jau pasikeitė visa vadovybė išskyrus finansų direktorių. LEG valdo Elektrėnų elektrinę, Kruonio HAE ir Kauno HE, taip pat Vilniaus TE-3 (čia tie milžiniški kaminai prie Gariūnų).
Tačiau gamina iš esmės tiek, kiek gamina vanduo. Beveik visos dujinės elektrinės persenusios, o bendrovės reikšmingesnis augimas kol kas tik potencialus. Net apie Kruonio plėtrą nebegirdėti. Po visos „Lietuvos energijos“ grupės vadovybės pasikeitimo tai antra pasitraukusi.
Šiemet gausiai paskelbta apie vadovų pokyčius. „Klaipėdos naftos“ naujai įkurtos Suskystintų gamtinių dujų terminalo tarnybos direktoriumi tapo Arūnas Molis, iki šiol energetikos klausimais patarinėjęs prezidentei. „Eesti energia“ Lietuvoje esančiose įmonėse susirado lietuvius vadovus. Buvęs „Achemos grupės“ vadas Linas Sabaliauskas tapo „Enefit Green“ Lietuvoje vadu. „Enefit“ Lietuvoje nuo sausio įmonei vadovauja Vytenis Koryzna.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/07/atsistatydina-leg-vadove
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/02/enefit-generaliniu-direktoriumi-lietuvojetapo-vkoryzna
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/04/l-sabaliauskas-tapo-enefit-green-lietuvoje-vadovu
Kiti dalykai
Su Europos Komisija suderinta valstybės parama AEI ir energijai imliam verlsui. Suderinta jau suteikta parama atsinaujinančiai energetikai. Būsimai paramai pritarimą dar reikės gauti. Apskritai paramų derinimas yra milžiniška paveldėta Energetikos ministerijos užduotis, apie kurią niekas nešneka.
Šis nuobodus ir biurokratinis dalykas panaikina riziką, kad ES pasakys, kad kurioje nors bendrovių veiklos dalyje taikoma nelegali valstybės parama ir lieps bendrovėms ją grąžinti. Prisiminkime „Estonian Air“ atvejį. Kai Briuselis paskelbė, kad Estija oro linijas rėmė neteisėtai, oro linijos tą pačią akimirką paskelbė bankrotą.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/08/ek-pritare-lietuvos-paramai-aei-ir-energijai-imliam-verslui
Pirmadienį suskystintųjų gamtinių dujų transportavimo ir bunkeriavimo (perpylimo į kitus laivus) laivas „Kairos“, kurio viena iš valdytojų yra AB „Klaipėdos nafta“, atliko pirmąją krovos operaciją Klaipėdoje. Regis, viskas pavyko sėkmingai. Bendrovė nuo šiol turės visą SkGD logistikos grandinę. Dujininkus itin domina galimybė tiekti dujas kaip laivų kurą. Sprendžiant iš rinkos dalyvių nuotaikų, strategijų ir kai kurių pasisakymų, segmentas vystosi sparčiau nei tikėtasi.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/07/kairos-atlieka-pirma-skgd-perkrova-klaipedoje
Įprasta investicijų į vėjo ar saulės energetikos projektus grąža yra 5–9%, o tradicinių naftos ir dujų projektų – 20%. Tai yra viena pagrindinių problemų, kurias sprendžia nuo iškastinio kuro verslo atsijunkyti norinčios tradicinės energetikos bendrovės. Rezultatas – „Shell“ iki 2020 m. 80% „naujosios energetikos“ biudžeto skirs elektrai. Visas biudžetas – 2 mlrd. USD. Visos išlaidos – 25 mlrd. USD.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/12/naftos-pramones-milzines-persijungia-i-elektros-gamyba
„BOD Group“ įkūrė bendrovę saulės jėgainėms statyti. Entuziazmo saulės modulių srityje gausu. Ne tik dėl vietinės paramos programos. Daug dėmesio traukia ir milžiniška Ukrainos rinka. „Kalbame apie naujausią technologiją, kuri sukuria apie 40% daugiau pridėtinės vertės negu standartinė technologija. Tai yra dvipusiai moduliai, kurie labiau atsiperka“, – BNS sakė „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/11/bod-group-ikure-antrine-saules-energetikos-imone-solparks
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.