Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(04 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, ES Baltijos šalių atsijungimą nuo Rusijos finansuos didžiausia galima apimtimi, branduolinio kuro iškrovimas iš Ignalinos AE vyksta pagal planą.
Iš tokių vidutinių – „Orlen“ paskutinį metų ketvirtį degino pinigus, o Kerčės sąsiauryje sprogo dujų tanklaiviai, plukdę rusiškas dujas Assadui.
Be to, apie gamtinių dujų ateitį regione pasikalbėjau su nauju „Klaipėdos naftos“ nepriklausomu valdybos nariu, tuo tarpu Suomijos „Gasum“ iš „Independence“ pasikrovė dar vieną krovinį, o ESO juda link išmaniųjų skaitiklių diegimo.
Štai papunkčiui.
Neapsimoka
Europos Sąjunga Baltijos šalių sinchronizaciją su Vakarų Europa finansuos didžiausia energetikos projektams galima dalimi. Tai bus paskutinis Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos žingsnis. Visi Europos mokesčių mokėtojai prie jo prisidės 75% kaštų, mums reikės prisidėti ketvirčiu. Pirmame etape iš trijų Lietuva į savo elektros sistemą investuos 167 mln. Eur, ES tam skyrė 125 mln. Eur.
Mūsų elektros sistema turi pasiruošti veikti pati, be pagalbos iš BRELL žiedo – Rusijos valdomos energetikos sistemos. Turėsime pasistatyti trūkstamas elektrines ir dar vieną elektros jungtį su Lenkija. Be kitų svarbių, bet ne tokių lengvai apčiuopiamų darbų.
Žinoma, Kremlius mano, kad mums to daryti neapsimoka. Marošas Šefčovičius, už Energetinę sąjungą atsakingas eurokomisaras, šią savaitę Briuselyje priėmė Aleksandrą Novaką, Rusijos energetikos ministrą. Kalbėjosi jie apie sinchronizaciją. Būtent tai daryti mūsų vardu mes Briuselį įpareigojome jau anksčiau.
Baltijos šalims „netikslinga didinti sąnaudų“, sakė Rusijos energetikos ministras, juk Rusijos energetikos sistema yra patikima ir saugi. Tai yra amžinas argumentas prieš Lietuvos savarankiškumą – „jums per brangu“. Tačiau ES parama sinchronizacijos projektui argumentą turėtų atbukinti. Visgi, mes ir patys sau tai įsikalbame.
Pirma reakcija į Karaliaučiaus SkGD terminalą buvo, kad „rusai jį pasistatė pigiau“. Paaiškėjo, kad ne, tai mūsiškis buvo kelis kartus pigesnis. Tai nėra nuostabu, Rusija yra viena korumpuočiausių pasaulio šalių. Nustebintų, jei paaiškėtų, kad jie kažką padarė geriau. Tas pats galioja ir energetikos sistemoms – mes esame puikiausiai pajėgūs patys savo reikalus tvarkytis geriau, skaidriau, pigiau ir efektyviau, nei tą geba Rusija.
Novakas taip pat patikino, kad Rusija yra pasiruošusi Baltijos šalių atsijungimui. Toks pareiškimas bent jau politiškai atriša rankas Lietuvai informuoti, kai būsime pasiruošę, rusus ir baltarusius apie tai, kad mes traukiamės iš BRELL susitarimo. Ir atsijungiame nuo Rusijos.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/23/esfinansuos-75-sinchronizacijosprojekto
Tankeriai Kerčėje
Savaitės pradžioje Kerčės sąsiauryje sprogo ir užsidegė du dujų tanklaiviai. Sprogimas įvyko, kai laivai audringu oru vykdė suskystintų naftos dujų perpylimo operaciją. Abu laivai plaukė po Tanzanijos vėliava, įgulos buvo iš Indijos ir Turkijos.
Abu dujovežius JAV Iždo departamentas lapkritį įvardijo kaip pastaraisiais metais plukdžiusius degalus Basharo al-Assado režimui – iš Rusijos ir Irano. Laivus naudojo „Global Vision Group“, Rusijoje įkurta Sirijos piliečio Mohammado Amero Alchwikio bendrovė. Ji bendradarbiavo su Rusijos Energetikos ministerijos įmone „Promsirioimport“.
Įprastai laivai automatinio identifikavimo sistema (AIS) nuolat perduoda savo buvimo vietą, būklę, kartu su laivą indentifikuojančia informacija. Apie laivo vietą nuolat pranešančias sistemas pradėta diegti po Titaniko nuskendimo. Šiandieninė tai reguliuojanti sutartis vienija 160 šalių, kurios vykdo 99% pasaulinės jūrų prekybos. Tačiau šiedu gražuoliai savo siųstuvus buvo išjungę.
Sankcijomis apribotą prekybą vykdantys laivai įprastai juos išjungia tam, kad niekieno nestebimi perkrautų draudžiamą krovinį. Tarkime, iš laivo į laivą jūroje. Tokiu būdu išvengiant embargo buvo eksportuojama nafta iš Irano. Taip, kaip parodė šios savaitės incidentas, yra trūkstamais energijos ištekliais aprūpinamas ir Basharo al-Assado režimas Sirijoje.
„Orlen“ nusileidimas
2018 m. pabaiga Lenkijos naftos įmonių grupei „PKN Orlen“ buvo prasta. Bendrovės atstovai, visgi, tai vadina gerais rezultatais ir džiaugiasi, kad pavyko atlaikyti naftos kainų spaudimą. Sunku buvo ir jos padaliniui Lietuvoje – vienai didžiausių šalies mokesčių mokėtojų, BVP generuotojų, strateginei šalies įmonei „Orlen Lietuva“.
Naftos perdirbėjai uždirba iš skirtumo tarp žalios naftos ir naftos produktų kainų. Nafta per metus pabrango beveik trečdaliu. Paskutinį ketvirtį naftos kaina gana staigiai krito, tačiau tai, panašu, nebepadėjo. Per paskutinius tris metų mėnesius Mažeikiuose buvo pravalgyta praktiškai viskas, kas iki tol buvo uždirbta.
Čia ne tik Mažeikių problema. Visos milžiniškos „PKN Orlen“ grupės rezultatai buvo prasti. Paskutinį metų ketvirtį jos pelnas vos siekė 15% to, ką ji uždirbo prieš metus. Augantys parduodami kiekiai ir brangesni parduodami produktai padeda prasukti daugiau pinigų. Tačiau maržos varganos, varganas ir pelnas.
https://www.vz.lt/pramone/2019/01/24/paskutini-ketvirti-orlen-degino-metu-pelna
Kiti dalykai
„Klaipėdos nafta“ jau anksčiau skelbė išsirinkusi naują nepriklausomą valdybos narį. Ianas Bradshaw, inžinierius, ilgus metus praleidęs „Shell“ ir kitose naftos ir dujų milžinėse, sutiko pasidalinti įžvalgomis apie dujų ir bendrovės perspektyvas regione ir pasaulyje. „Klaipėdos naftos“ laukia arši konkurencinė kova, tačiau mažos, lanksčios ir patirties turinčios bendrovės turi savo vietą tradiciškai didžiųjų žaidėjų dominuojamame sektoriuje.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/24/klaipedos-naftos-laukia-arsi-konkurencija
„Lietuvos energijos tiekimas“ sekmadienį perkrovė mažos apimties suskystintų gamtinių dujų krovinį iš „Independence“ į mažesnį dujų tanklaivį „Coral EnergICE“. Per tris savaites Klaipėdoje buvo įvykdytos keturios SkGD perkrovos, tai yra rekordiškai daug. Suomijos „Gasum“, kuriai teko paskutinis krovinys, yra bene svarbiausia Baltijos jūros mažos apimties SkGD rinkos žaidėja. Tai, kad Klaipėda jiems yra patraukli vieta užsipilti dujų, yra geras ženklas.
Iš Ignalinos AE šiuo metu iškraunamas panaudotas branduolinis kuras. Jis kraunamas į specialius konteinerius, kurie statomi laikinojoje panaudoto branduolinio kuro saugykloje. Ten jie stovėti galės bene 50 metų. Jėgainės ardytojai pranešė, kad saugykloje jau stovi 90 konteinerių, per 2019 m. planuojama išvežti 40. Iki 2022 m. pabaigos planuojama iškrauti 190 konteinerių. Iškrovus kurą bus galima pradėti išmontuoti reaktorius – pirmąjį ardyti pradėti planuojama 2027 m.
ESO išsirinko konsultantus, kurie padės Lietuvos elektros vartotojams ir daliai dujų vartotojų įdiegti išmaniuosius skaitiklius. Konsultantais tapo ispanų „AF Mercados – Energy Markets International“. Vėluojantis Lietuvos elektros apskaitos suskaitmeninimas – 2 mln. skaitiklių, jų diegimas ir kitos jiems skirtos sistemos – kainuos daugiau nei 200 mln. Eur. Planuojama juos pradėti diegti kitais metais.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/24/eso-ismaniuju-skaitikliu-projekte-konsultuos-ispanai
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.