Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(03 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Nyderlandų teismas nusprendė, kad „Mažeikių naftos“ perėmimas iš „Jukos“ buvo neteisėtas, „Maxima“ žengė link elektros gamybos.
Iš tokių vidutinių – branduolinių projektų eksportas tampa rusišku ir kinišku užsiėmimu, premjeras vis dar kalba apie atliekų deginimo jėgaines.
Be to, Briuselyje gavome palankų patariamąjį balsą Ignalinos AE finansavimui, pasikalbėjau su investuotojo į „Nord Stream 2“ vadovu apie projektą, jam kylančias ir jo keliamas grėsmes, „Lietuvos energijos“ komercinė organizacija įgauna formą.
Štai papunkčiui.
Donaldai, nepadedi
Praėjusios savaitės pabaigoje Vokietijos spauda pranešė, kad Richardas Grenellis, Trumpo paskirtas JAV ambasadorius Berlyne, išsiuntinėjo laišką į „Nord Stream 2“ investuojančioms bendrovėms. Jame jis įmonėms pagrasino JAV sankcijomis. Vokiečiai pasipiktino. Tačiau pernai metų pabaigoje vykusio pokalbio su austrų dujų bendrovės OMV vadovu Raineriu Seele man koreguoti neprireikė. Žinutę apie galimas JAV sankcijas į „Nord Stream 2“ investuojančios bendrovės jau buvo gavusios.
Pažymėtina, kad vokiečių ir austrų dujų bendrovės, kurių vadovus ar atstovus man yra tekę kalbinti, neturi labai diversifikuoto dujų portfelio. Didelę dalį perkamų dujų sudaro rusiškos dujos. O „Gazprom“ yra kerštinga kalė. Tad piktai viešai kalbėti ta kryptimi niekas neskuba.
Net ir žinant tai, norėtųsi principingesnio jų požiūrio. Ypač dėl bendradarbiavimo su Rusijos valstybine bendrove, kol ši yra okupavusi dalį Ukrainos. Tačiau su kai kuriais dalykais darosi sunku ginčytis. „Atvirai kalbant, manau, kad infrastruktūra, į kurią investuojame, turėtų būti prižiūrima europiečių, o ne valstybių už Europos ribų“, – apie JAV grasinimus sankcijomis sako p. Seele.
Po to, kai JAV susipyko su visais savo sąjungininkais, politikams Europoje ši mintis gali pasirodyti visai patraukli. Aišku, būtų tobula, jei tas pats požiūris būtų pritaikytas ir kalbant apie Rusiją.
Kontekstui. JAV valstybinė „Fox News“ šią savaitę piktinosi, kad JAV kariams reikėtų žūti ginant Baltijos šalis, jei Putinas užpultų Latviją. Toomas Hendrikas Ilvesas priminė visas estų karių aukas Irake ir Afganistane, nes, matyt, skaudu žmogui.
https://www.vz.lt/energetika/2018/05/21/kur-keliauja-nord-stream-2-pinigai
Japonija ir atomas
„Hitachi“ pristabdė branduolinės jėgainės statybas Velse po to, kai su „Brexit“ režimu gyvenančia Jungtinės Karalystės vyriausybe nepavyko susitarti dėl papildomo finansavimo. Jo prireikė, nes projekte nepanoro dalyvauti privačios japonų bendrovės. Britai, savo ruožtu, yra pasibaisėję prancūzų ir kinų statomo „Hinkley Point“ reaktoriaus kaina, tad net ir turėdama laiko, vyriausybė nenorės toliau kišti mokesčių mokėtojų pinigus į branduolinę energetiką.
Tai yra šeštas nutrauktas ar ant nutraukimo ribos esantis Japonijos bendorvių projektas nuo 2009 m. Mūsų patariamasis referendumas taip pat yra sąraše. Japonija lieka be branduolinių reaktorių projektų užsienyje. Iš to, kokiais tempais šalis importuoja dujas, galima manyti, kad ir šalies viduje branduolinių jėgainių paleidimas nejuda taip, kaip planuota.
Pasaulyje lieka dvi branduolines jėgaines eksportuojančios šalys – Kinija ir Rusija. Man regis, iki Fukušimos nelaimės branduolinė energetika turėjo galimybę įsilieti į atsinaujinančios energetikos amžių. Šio energetikos sektoriaus bendrovės, regis, bus smarkiai susimovusios.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/16/japonai-branduoline-energetikapalieka-rusijai-ir-kinijai
Skvernelis ir jėgainės
Seimas rugsėjį priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus. Net įstatymo pataisą teikę parlamentarai žinojo, kad pavėlavo ir jau pradėtų projektų sustabdyti nepavyks. Nepaisant to, Skverneliui seimo žalstiečiai suteikė įgaliojimą panorėjus stabdyti jau vykstančią atliekų deginimo jėgainių Vilniuje ir Kaune statybą. Premjeras nuo pat pradžių garsiai pasakė, kad projektų nestabdys. Visgi, premjero patarėjas VŽ šią savaitę teigė, kad apie projektus „vis dar kalbama“.
„Kas buvo kalbėta ir kalbama dabar – tai apie papildomų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą statant šias jėgaines, taip pat apie kai kuriuos kitus techninius reikalavimus, pvz., vadinamojo vartų mokesčio tarifą ir pan.“, – VŽ sakė Skirmantas Malinauskas.
Atliekas deginančios jėgainės yra įprasta technologija. Naujų žalą aplinkai ar sveikatai rodančių tyrimų žalstiečiai neturi. Vartų mokesčio dydis iš esmės yra jėgainių verslo modelio pagrindas, bet verslo planai, įsivaizduoju, buvo paruošti jėgaines planuojant. Ką ir su kuo premjeras apie tai galėtų kalbėti – nežinau. Nenuramino.
Kiti dalykai
„Lietuvos energijos“ naujienos: energetikos įmonių grupė paskelbė ieškanti trijų CEO savo įmonėms. Tarp jų – komercinei organizacijai. Pavadinimo dar nėra, UAB‘as neįkurtas, bet žinia, kad įmonė valdys visas grupės komercines operacijas. Taip pat paskelbtas ir trupinėlis informacijos, ką būsima bendrovė atims iš ESO – elektromobilių įkrovos stotelių įrengimą.
ESO, tuo tarpu, paskelbė planą, kaip bendrovė vystysis ateityje. Pačioje strategijoje labai daug corporate lingo, bet nieko revoliucingo. Tik tiek, kad 2017 m. investicijų lygį pasieksime tik po 2025 m. Bendrovė sako, kad į tinklą investuos pagal poreikį, o ne pagal kalendorių, dėl to reikės investuoti mažiau. Pastaroji dalis mane neramina, nes pigiai ir gerai nebūna.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/18/eso-strategijoje-planuoja-26-mlrd-eur-investiciju
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/18/lietuvos-energijasteigia-komercine-organizacija
Nyderlandų aukščiausiasis teismas nusprendė, kad „Jukos“ bankrotas buvo nesąmonė. Jei bankrotas buvo nesąmonė, tai po to vykęs „Jukos“ turto aukcionas taip pat buvo nesąmonė – aukciono rengėjas neturėjo teisės turto perleisti pirkėjams. Tai reiškia, kad Nyderlanduose registruotos „Yukos Finance“ akcijas neteisėtame aukcione įsigijusi „Promneftstroi“ negalėjo parduoti ir Mažeikių naftos gamyklos. Kas toliau? Geras klausimas, nežinau.
Lietuva iš ES biudžeto siekia gauti 780 mln. Eur Ignalinos AE uždarymo darbams iki 2027 m. Europos Komisija svarsto, kad gal 552 mln. Eur užteks. Derybos dėl ateinančio laikotarpio ES biudžeto sunkios ir užsitęs, nes „Brexit“. Šią savaitę EP pritarė Lietuvos pozicijai. Tiesa, parlamento pozicija yra patariamoji, galiausiai pinigus skirstys ES Taryba. Jėgainę uždaryti planuojama iki 2038 m.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/17/eppritare-iae-uzdarymui-reiketu-skirti-780-mln-eur
Prekybininkai į elektros gamybą ateina vilkdami kojas. Tačiau šią savaitę „Maxima“ pranešė, kad ant vienos parduotuvės stogo įsirengs 123 kW galios saulės jėgainę. Už neįvardintą sumą pinigų. Tai yra 12 kartų didesnė galia, nei reikėtų vidutiniam privačiam vartotojui (10 kW). Tiesa, pramonininkai statosi dar 10 kartų didesnes.
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/16/maxima-investuoja-i-saules-jegaines
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/19/prekybininkai-sukasi-i-energijos-gamyba
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.