Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(36 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, Švedijos parlamentas pagarsino savo poziciją „Nord Stream 2“ klausimu. Visų partijų vienbalsė pozicija yra „how about no“. Tačiau Stokholmo santykis su „Gazprom“ dujotiekiu yra švelniai tariant keistas – leidimas tiesti duotas, projektui sakoma „ne“, bet tegul uždraudžia Briuselis.
Iš tokių vidutinių – ES panaikino barjerus Kinijos saulės moduliams (vad. saulės baterijoms). Su sąlygomis, bet panaikino. Vieni tame mato Europos saulės pramonės galą, kiti – konkurencinių sąlygų sulyginimą.
Be to, „Achema“ pareiškė nedalyvausianti terminalo išpirkime, energetikos bendrovės paskelbė savo pirmo pusmečio finansinius rezultatus, Europoje elektromobilių ir hibridų per pirmą pusmetį parduota 42% daugiau, bet grynieji skaičiai vis dar apgailėtini.
Štai papunkčiui.
Švedai ir rusai jūroje
Paskutines dienas prieš rinkimus gyvenantis Švedijos parlamentas pareiškė, kad vienbalsiai nepritaria „Nord Stream 2“ dujotiekio projektui. Tai yra tik dar vienas, naujausias, politinio clusterfucko, supančio šitą dujotiekį, elementas.
Švedijos vyriausybė jau suteikė dujotiekiui statybos leidimą. Leidimą palydėjo sakydama, kad neturi teisinių priemonių dujotiekį stabdyti, nes jau vienas dujotiekis yra nutiestas.
Taip rusai ko gero ir planavo, ko gero. Palyginimui. Kad niekas nepyktų ant pirmo „Nord Stream“, Putinas net asmeniškai važiavo pas Danijos premjerą ir visaip kitaip darė įdirbį. Dabar jau paprasčiau, nes kai vienam dujotiekiui neprieštarauji, antram identiškam paprieštarauti sunkiau.
Tiesa, tarpe tarp vieno ir kito dujotiekio švedai gėdingai bandė gaudyti rusų povandeninį laivą po savo archipelagą. Tad „Nord Stream 2“, aplink kurį turėtų gužėti daug rusakalbių laivų, jiems kėlė nerimą.
Jiems nepatiko rusų pasiūlymas naudotis Gotlando Slitės uostu statant dujotiekį. Bet Karlshamno uostu, kuris yra toliau nuo Stokholmo, bet visai prie Kopenhagos, naudotis leido. Tai ir suprask, kaip nori.
Bet dabar Švedijos parlamentas pasisakė prieš vienbalsiai (anksčiau daugiausiai prieštaravo vietiniai konservatoriai). Tad kaip ir ramu, kad po rinkimų pozicija išliks ta pati. Bet švedai dabar tikisi, kad juos išgelbės Briuselis. O Briuselyje – atskiras clusterfuckas. Jei „Gazprom“ antimonopolinė byla yra indikatorius, tai Briuseliui bus sunku pasipriešinti įtakingam Vakarų Europos dujininkų klanui, kuris su „Gazpromu“ yra visiški BFFai, turi širdutės pakabukus ir viską ten.
Tuo tarpu „Nord Stream 2“ pasamdyta „Allseas“ paleido absoliučiai awesome laivą statyti dujotiekio. Jei esate, kaip aš, didelių plieninių inžinerinių stebuklų fanas, pasigūglinkit, „Allseas“ puslapyje yra nuotraukų galerija, laivas vadinasi „Solitaire“.
https://www.vz.lt/pramone/2018/09/05/lietuvos-saules-pramone-taikosi-prie-kinu-lyderystes
Kinai ir saulė
ES panaikino muitus saulės moduliams iš Kinijos, didžiausios jų gamintojos pasaulyje. Na, ne visai iki galo. Pradėjo veikti mechanizmas, draudžiantis dempinguoti kainą (jei dempinguoji – moki mokesčius). Apribojimai kuo toliau, tuo bus laisvesni, ergo, saulės moduliai pigs.
Mūsų saulininkai naujieną pasitiko skirtingai. Vieni sako, kad kiniški moduliai vis tiek atvykdavo čia kaip iš Vietnamo (čia kaip Baltarusiška lašiša ir jūros gėrybės į Rusiją po maisto draudimų), kiti sako, kad čia Europos modulių gamintojams šakės.
Visgi, panašu, kad mūsų gamintojai bus priversti tiesiog gaminti geriau nei kinai. Protingą stiklą, jėgaines toms paskirtims, kur reikalinga ne kiniška kokybė. Pavyzdžiui, kai reikia pagaminti saulės modulį Antarktidoje esančiai poliarinei bazei. Arba statyti saulės jėgaines dykumoje (čia jau UAB „Via Solis“ vykdomi projektai, beje).
https://www.vz.lt/pramone/2018/09/05/lietuvos-saules-pramone-taikosi-prie-kinu-lyderystes
Terminalas ir „Achema“
„Achema“ per savo mouthpiece „Lietuvos žinias“ pareiškė, kad nedalyvaus suskystintų gamtinių dujų terminalo išpirkime. Tai įmonių grupės vadovas Linas Sabaliauskas paaiškino tuo, kad neaišku, kaip atrodys viskas 2024 m., tad jie nesiims rizikingo sprendimo prisidėti perkant terminalą.
Tai yra šioks toks pozicijos pokytis. Anksčiau, kai dar nebuvo „Independence“, bendrovė labai norėjo dalyvauti, ir dalyvavo, terminalų projektuose. Tuos terminalų projektus vėliau iškratė STT ir jie taip ir liko neįgyvendinti. Tačiau dabar jau nenori dalyvauti. Nes politikai davė labai aiškų signalą, kad terminalas bus išperkamas no matter what. Tad prasmės „Achemai“ mokėti savo pinigus papildomai kaip ir nėra. Juo labiau, kad net ir nelabai tikėtinu blogiausiu terminalui scenarijumi, t.y. kai niekas daugiau Lietuvoje nenaudos dujų, bendrovei net nereikės nieko daryti, kad terminalo veikimas priklausytų nuo „Achemos“ poreikių.
Beje, „Achema“ turi 11%+ terminalo akcijų ir sėkmingai perka dujas per jį.
Kiti dalykai
Elektromobilių pardavimai Europoje pirmą šių metų pusmetį paaugo 42%, tačiau tesiekia 2% visų automobilių pardavimų. Skaičiai apgailėtini.
Tačiau didieji vokiečių automobilių gamintojai galų gale got their shit together, pradėjo leisti savo elektromobilius į rinką ir visų pirma suspardys pakankamai apgailėtinai masinės gamybos prasme pasirodžiusią Elono Musko „Teslą“. Suspardys, o po to kas nors ją nusipirks. Bet proveržis bus padarytas, Musko rankomis ir pinigais.
Tarp daugybės pranešimų apie bendrovių rezultatus atskiro dėmesio sulaukė ESO. Jie paskelbė išmokėsiantys mažiau dividendų ir biržoje dėl to ant jų burbėjo. Už 2018 m. viso bendrovė akcininkams sumokėjo 3,9 cento už akciją, pernai investuotojams išmokėta 5,8 cento, 2016 m. – 4,8 cento akcijai.
Vienintelis dalykas ką čia galiu pakomentuoti, tai – pratinkitės. Jei iki rinkimų dar kažkiek visa tai – žemos elektros kainos, dividendų mokėjimai – turėtų būti palaikomi, tai vėliau arba mūsų elektros tinklas pradės byrėti gabalais, arba į jį bendrovė pradės rimtai investuoti. O dar, be to, ESO nuo spalio 1 d. apipjaustys.
Ir manęs niekas nenudžiugintų labiau, nei viso ESO tinklo modernizacija, balls out, no holes barred, su blank check. Nes aš ne dividendų ieškau, o gero elektros tinklo. Bet čia tik aš.
https://www.vz.lt/rinkos/2018/09/06/eso-uzsitrauke-investuotoju-rustybe
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.