Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(37 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, trys Baltijos šalys pasiekė neįmanomą ir susitarė dėl kažko. Konkrečiai – dėl Baltijos šalių atsijungimo nuo iš Maskvos valdomos elektros sistemos. Tai – ilgas ir nuobodus procesas, užtruksiantis dar iki 2025 m., bet pasiekimas yra ir dar su diplomatiniais manevrais, kurie nemaniau, kad įmanomi.
Iš tokių vidutinių – biokuras brangsta. Visi nepatenkinti ir visi turi pasiūlymų, ką daryti, kad nebrangtų. Baisiausia, kad gali pabrangti šildymas, auksinė rinkimų korta. Sakau aš jums: brangesnis biokuras yra visokeriopai gera naujiena.
Be to, „Lietuvos energija“ taip beveik šiaip sau atsisakė 0,4 mln. Eur pajamų per metus, elektromobilių entuziastai nebijo Trumpo, kauniečiai, pasirodo, permokėjo 15 mln. Eur už šilumą, Latviams švedai pastatys milžinišką vėjo parką, o baltarusiai statosi tai, ką naudos vietoje mūsų Kruonio.
Štai papunkčiui.
Atsijungimas nuo rusų
Trys Baltijos šalys iš trečio karto sugebėjo susitarti dėl to, kaip mes visgi atsijungsime nuo iš Rusijos valdomos elektros sistemos. Ir, tuo pačiu, kaip prisijungsime prie Europos. About damn time, nes žadėtas toks susitarimas dar praėjusių metų birželį. Bet buvo komplikacijų.
Trumpai – estai norėjo sinchronizuotis su Skandinavija visiškai kosminiu scenarijumi, po jūra. Prie šitos beprotybės privedė arba ambicija (būti pirmaisiais ir vieninteliais pasaulyje), arba mąstymas „nelyderiausiu tai ir nedalyvausiu“. Nes mes čia buvom lyderiai.
Nemaniau, kad galima Estijos ambicijas išspausti po gabaliuką. Pernai birželį turėjo būt susitarimas, bet nepaėjo ir maniau, kad čia galas. Bet mūsiškiai (tarp jų ir ministras, kurio Tapino internai nežino), deklaracija po deklaracijos, studija po studijos, išspaudė iš estų ambiciją ir šiandien ją pritvojo. Yay!
Sinchronizacija, jei ką, kaip yra pasakyta gana teisingai, yra mūsų paskutinis žingsnis iš rublio zonos. Ilgas ir sudėtingas, bet reikalingas procesas.
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/14/briuselyje-pritarta-techniniam-sinchronizavimo-scenarijui
Biokuras ir jo gynimas
Biokuras brangsta, mediena brangsta. Triukšmas pamažėl kilo nuo metų pradžios, dabar yra pasiekęs crescendo. Reikalas tas, kad skandinavams prireikė daugiau medžio, celiuliozės, baldų gamintojams ir kitoms reikmėms. Prireikė ir tos medienos, kuri gali būti deginama kaip biokuras. Jie sriūbtelėjo iš Baltijos šalių aruodų ir atsitiko tai, ko buvo galima tikėtis – biokuro kaina išaugo.
O tai – jau šventa, nes biokuras reiškia brangesnį šildymą. Ne po vienodai visiems brangesnį, bet brangesnį. O mes žinome, kaip politkai myli kiauruose daugiabučiuose gyvenančius centrinio šildymo vartotojus.
Suskubta ieškoti kaltų. Šilumininkai ieško kaltų tarp biokuro tiekėjų, šie ieško kaltų Baltarusijoje ir valstybiniuose miškuose, valstybiniai miškai ir biokuro birža stengiasi, kad ant jų nebūtų sukarti visi šunes. Kai kainos paaugo, girdisi siūlymų apriboti eksportą iš Lietuvos. Kas yra beprotybė.
Biokuras buvo stumiamas kaip žalias, vietinis ir, svarbiausia, pigus išteklius šilumos gamybai. Vyriausybė pašėrė pinigais, šilumininkai tik ant to pasinešė ir neišskaidė rizikos. Dabar tie, kurie turi kelis gamybos šaltinius (biokurą ir dujas), atskiros rūšies poveikį jaučia mažiau (bėda, aišku, kad brangsta viskas). Tik biokurą deginantys šilumininkai cypia. Ir tokių, panašu, visai nemažai.
Bet brangesnis šildymas yra gerai. Nes mes visi turime problemą – nevertiname šilumos ir jos netaupome. Nes ji nenatūraliai pigi, dėl daugybės priežasčių. Todėl nerenovuojame namų. Nes „neapsimoka“, o dar ir Gabrielius ateina su PVM lengvatos pratęsimu. O renovuoti reikia. Nes taip bus skatinama ekonomika ir taupomi jūsų pinigai, bei tausojama gamta ir vykdomi Lietuvos įsipareigojimai ES.
Kol šilumai leidžiami pinigai yra maži, sunku pasiryžti. Jei šildymas pabrangs, o PVM lengvatos baigsis (jos niekada nesibaigs), tada galbūt daugiabučių bendrijos ims galvoti apie langų uždarymą žiemą.
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/14/skandinaviskas-apetitas-nuo-grindu-pakele-biokuro-kaina
Astravo rūpesčiai
Pirma, didžiausia Astravo AE problema yra tai, kad ta elektrinė išvis yra statoma.
Taip pat tai, kad ji yra Rusijos geopolitinis kuolas, pririšiantis Baltarusiją prie matuškos Rasijos daugiau nei pusšimčiui metų ir ėdantis gyvenimą mums. Šią problemą spręsti reikėjo, kai dar buvo galima tai pakeisti. Tai turėjo daryti dvi vyriausybės iš eilės, kurų vadovai, cituoju, „netikėjo, kad elektrinė bus pastatyta“. (c) Kubilius ir Butkevičius.
Didžiausia saugumo problema Astrave yra komunikacijos trūkumas. Kai nepranešama apie incidentus, neįsileidžiami stebėtojai, nediskutuojama su visuomene ir aplinkinėmis šalimis. Dėl to nėra nei tikrinimo, nei klaidų taisymo, nei pasitikėjimo. Bet ta informacija, kuri mus pasiekia, kartais pasako nemažai, tik reikia mokėti ją skaityti.
Pavyzdžiui. Astravo projektas yra saugiausias pasaulyje, bet jo saugumą reikia tobulinti. Astravo AE elektros ir neplanuota eksportuoti, bet kuriami planai didinti elektros suvartojimą šalyje ir skelbiama apie pokalbius su Lenkija dėl eksporto (baltarusiai dažnai skelbia apie dalykus, kurių nebuvo).
Arba, šviežia naujiena – baltarusiai skolinsis elektrinėms, kuriomis rezervuos Astravą (eletrinės įsijungs, kai Astravą remontuos). O tai mums sako, kad draudimas naudotis Kruonio HAE veikia, bet ne iki galo. Baltarusiai planuoja nesinaudoti Kruoniu, lesti papildomus pinigus, bet AE statybų nestabdo. Taip ir gyvenam.
Kiti dalykai
Trumpo antiaplinkosauginė Aplinkosaugos agentūra (EPA) nusprendė, kad 2025 m. 4,32 l/100 km degalų vartojimo norma bus technologiškai neįveikiama JAV gamintojams. Pradėta burbėti, kad tos normos padidinimas stabdys elektromobilių plėtrą.
Tačiau elektromobiliai tampa madingi, kainos ir pasirinkimas artėja prie normos ir į rinką metasi ir japonai, ir vokiečiai. Tad, jei norės konkuruoti be mokesčių mokėtojų pinigų injekcijų, amerikiečiai vis tiek turės gaminti elektromobilius.
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/09/12/lietuvos-elektromobiliu-entuziastai-ramus
Kauniečiai šilumininkei „Kauno energijai“ sunešė 14,6 mln. Eur per daug pajamų, kurios bus grąžintos vartotojams. Tai bus daroma mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais. Kaip taip atsitinka – manęs neklauskit. Nes reguliavimo mechanizmas man yra visiškas kosmosas, labiau, nei kvantinė fizika. Čia ta mūsų ekonominio gyvenimo sritis, kur „viršpelnis“ egzistuoja.
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/13/vkekk-kaunieciai-uz-siluma-permokejobeveik15-mln-eur
„Lietuvos dujų tiekimas“ nusprendė atlikti korekciją vertinant vartotojų grupes. Gana techninis dalykas, bet po juo slypi visai nemaža suma pajamų. Bendrovė sako, kad jie taip taikosi prie klientų poreikių. Bet taip išeina, kad per metus visa „Lietuvos energijos“ grupė atsisako 0,4 mln. Eur pajamų. Nežinau, ar taip būna, turės dar kažkas įvykti.
Švedai „Eolus Vind“ Latvijoje iki 2022 m. pastatyts 51 vėjo malūną, kurie pagamins 10% šalies elektros. Neskelbia, kokia bus galia, bet tikina, kad jiems jokio skirtumo, kokia bus parama. Bet nesako, kad stato, nes nenori paramos. Tai kaip ir žingsnis teigiama linkme bet dar ne iki galo.
Be to, naujas konkurentas „Lietuvos energijai“ ir „Eesti energia“.
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/14/svedai-latvijoje-statysvejojegainiu-uz-250-mln-eur
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.