#EnergyDigest (35/18): startuoliai energetikoje ir dujų kaina

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(35 sav., 2018)

  • Iš geresnių naujienų, „Lietuvos energijos“ fondas, investuojantis į labai ankstyvos stadijos startuolius (t. y. tris bičus su laptopais kavinėje su nemokamu Wi-Fi), susirado estus „Fusebox“, kurie, regis, nori sukurti kažką realiai naudingo, ir davė jiems 50.000 Eur.

  • Iš tokių vidutinių – dujų kainos užsikeberiojo į viršų, biokuro (čia kur medžių likučius degina) kainos lipa į viršų. Šiose slinktyse kažkokio ypatingo gėrio neišeina įžvelgti. Gerai yra tai, kad, bent jau dujų atveju, nebėra taip, kad pas mus auga, o pas visus kitus – ne, kaip buvo be terminalo. Dabar visi Europoje kenčia nuo to paties. Su biokuru, tikėtina, nėra taip. Bet čia dar reikės pasinagrinėti.

  • Be to, dar viena bendrovė pasigalando dantis statyti saulės jėgaines Lietuvoje, ESO įsivertino elektros tiekimo gyventojams verslą, Irano ajatola pagrasino atnaujinti savo branduolinę programą, nes Trumpas yra molis.


Štai papunkčiui.

Virtualios elektrinės ir startuoliai

„Lietuvos energijos“ valdomas startuolių fondas investavo į estų „Fusebox“, kuris mėgins kurti, kaip supratau, iš esmės, virtualias elektrines. Pradžiai jie ketina 1.500 skirtingų pastatų sujungti į virtualią jėgainę, kurios galia siektų 90 MW – gana didelė elektrinė, if you ask me, ir tai yra gerai.

Kol kas viskas vyksta su stambiais energijos vartotojais ir gamintojais, bet ilgainiui, įsikirtus principą, turėtų būti galima pritaikyti ir visiems kitiems.

Kol kas idėja yra labai ankstyvoje stadijoje, bet žinant abejų dalyvaujančių energetikos bendrovių (estų „Elering“ ir „Lietuvos energijos“) meilę startuoliams, jei „Fusebox“ nesusimaus, sukurs realiai naudingą produktą.

Per savo neilgą karjerą coverinant energetiką esu girdėjęs kelias dešimtis startuolių prisistatymų ir tik nedaugelis jų buvo prasmingi. Virtualios elektrinės – vienas iš tų prasmingų modelių. Štai kokia jo logika.

Anksčiau elektrą gamindavo viena didelė elektrinė (Ignalinos atominė, pavyzdžiui) ir su ja būdavo viskas palyginti paprasta. Kai įmonės ir gyventojai pradėjo gaminti elektrą, viskas tapo sudėtingiau, ypač, kai saulės jėgainės gamina kada joms pačioms atrodo gerai (t. y. kai šviečia saulė). Tuomet vienam tinklo valdytojui darosi sunku.

Sprendimas, kai gali virtualiai sukapoti tinklą į atskirus, mažesnius tinklus, juose atlikti atskirą balansą ir tik po to balansuoti juos tarpusavyje, yra reikalingas ir jo iteracijų taip pat mačiau ne vieną. Tad – paskubėję šios reikalo dalyviai gali turėti gerą marketable produktą.

https://www.vz.lt/technologijos-mokslas/2018/08/27/lietuvos-energija-investavoi-estijos-startuoli-fusebox

Apie elektros tinklų balansavimą plačiai kadaise rašiau čia:

https://www.vz.lt/energetika/2017/11/09/zvilgsnis-i-elektros-tinkluateiti

Dujų kainos kaip žiemą

Dujų kaina įprastai yra sezoniška. Dujos vasarą pigesnės, nes niekam jų nereikia, o žiemą brangesnės, nes visiems jų reikia šildymui. Šiais metais taip nenutiko.

Šią vasarą dujų kainos Europoje – ir Lietuvoje – išaugo taip, kokios buvo pastarąsias dvi žiemas. Ir neketina nukristi iki šildymo sezono. Veiksnių čia yra gausybė, bet vienas didžiausių – praėjusiais metais dujų pirkėjai apsiskaičiavo ir į saugyklas nepasidėjo pakankamai dujų. Žiemą atėjus didžiausiems šalčiams nuo 2012 m., saugyklos ištuštėjo taip, kad jų vis dar nespėja užpildyti. „Gazprom“ džiaugiasi rekordiniais eksportuotų dujų kiekiais.

Brangsta viskas – nafta, dujos, taršos leidimai. Turint omenyje, kad dujos ir taršos leidimai pastaruosius kelis metus kainavo nepamatuotai mažai, tai gal nieko čia ypatingai blogo.

Dėl šio kainų augimo gali džiaugtis dujų saugyklų savininkai. Jei dujų kaina yra maža, o sezoniniai skirtumai nedideli, saugyklos nesugeba pasidengti savo veiklos kaštų. Jei dujų kaina ir skirtumai normalizuojasi, tada ir saugyklų veikloje atsiranda prasmė.

Jau 2016 m. dujų saugyklų biznis jau ėjo į minusą. Jei kainos atsigaus iki maždaug to, kas buvo 2014-ais (Europoje, ne Lietuvoje. Lietuvoje tuo metu, be terminalo, mokėjome dukart tiek), tai dujų saugyklų savininkai galės ramiau atsikvėpti.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/28/kaledos-vasara-duju-kainos-siekia-ziemos-pika

Jūs visi verti 30,52 mln. Eur

ESO pasamdyti konsultantai paskaičiavo, kad visas elektros tiekimo verslas 1,6 mln. buitinių elektros vartotojų visoje Lietuvoje kainuoja 30,52 mln. Eur. Smulkieji akcininkai, kaip suprantu, dar nematė visos ataskaitos, tai nežino, ar čia normali kaina.

Tokią sumą, jei niekas kaip nors jos neužtąsys po teismus, „Lietuvos dujų tiekimas“ turės sumokėti ESO, nes jam atiteks privilegija tiekti elektros energiją bene visiems Lietuvos gyventojams. Visa ši veikla ESO atneša, dabartinėmis elektros kainomis, apie 100-120 mln. Eur pajamų kasmet.

Sutinku, burtažodžiai. Bet esmė tokia.

„Lietuvos energija“ norėtų, kad ESO išnyktų iš jūsų gyvenimo. Jūs kreiptumėtės į naują darinį – „Lietuvos energijos tiekimą“ – su visomis savo problemomis, ir ši bendrovė jas išspręstų. Ar tai būtų elektros ar dujų įvadas statant namą, per audrą dingusi elektra, ar dujų tiekimo sutartys, permokos ir pan.

Jei ką, ESO buvo sukurta 2016 m. sausio 1 d. ir žmonės ją vis dar vadina LESTO. Dabar atsiras trečias vardas. Bet vienintelis tikras rūpestis – ar sugebės „Lietuvos energijos tiekimas“ pagerinti paslaugų kokybę, įsiterpdamas tarp kliento ir ESO. Čia viskas jau priklauso ne nuo filosofijos, o nuo įgyvendinimo.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/08/30/is-eso-perimama-verslo-dali-ivertino-3052-mln-eur

Kiti dalykai

Norvegijos naftos fondas paskelbė savo veiklos rezultatus – 1,8% grąžos antrą šių metų ketvirtį.

Daugiausiai pinigų jam atnešė naftos ir dujų bendrovės. Ironiška, nes neseniai pasigirdo svarstymų, kad diversifikuojant šalies finansų riziką, fondas turėtų atsisakyti investicijų tradicinės energetikos sektoriuje, nes jau ir pati šalis yra priklausoma nuo naftos.

Visgi, tikėtina, kad tais svarstymais tik norėta pasakyti, kad šis fondas neinvestuos į Saudo Arabijos „Aramco“. Taip norvegai siekia sumažinti šios naftos milžinės kada nors išleisiamų akcijų kainą. Ir vis tiek jų nusipirkti po to, kai kaina bus mažesnė.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/08/21/norvegijos-naftos-fondas-antra-ketvirti-sugeneravo-18-graza

Lietuviška „Sun Investment Group“, turinti gerą riekę Lenkijos saulės jėgainių rinkoje (15%), nusprendė, kad ir Lietuvoje galima gyventi, ir nusipirko vietinį saulės jėgainių statytoją „Nogrid“. Jam dabar ispanų kapitalo „Sun Investment Group“ partneris „I+D Energias“ tieks įrangą.

Kaip jau esu minėjęs anksčiau, mėgstame mes saulės jėgaines. O jas dabar dar ir vyriausybė remia. Patrauklu.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/27/sun-investment-group-isigijo-saules-jegainiu-rangos-bendrove-nogridas

Ali Khamenei, Irano ajatola, pareiškė, kad Iranas gali atsisakyti branduolinio susitarimo, kuriuo yra įsipareigojęs įšaldyti savo branduolinę programą. Iranas dėl susitarimo išsaugojimo toliau turėtų derėtis su Europos valstybėmis, bet įspėjo vyriausybę su šiomis derybomis nesieti daug vilčių. Su amerikiečiais Iranas nesiderės jokiu lygmeniu.

Dar viena branduolinė valstybė nestabiliuose pasaulio regionuose dar niekam nepakenkė.

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/29/irano-dvasinis-lyderis-ispeja-kad-gali-trauktis-is-branduolinio-susitarimo

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php