#EnergyDigest (39/18): plūduriuojanti saulės jėgainė ir blogi įstatymai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(39 sav., 2018)

  • Iš geresnių naujienų, „Lietuvos energijos gamyba“, valdanti faktiškai visas svarbias elektrines Lietuvoje, toliau demonstruoja norą vystyti teritoriją apie Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Šį kartą jų planas – ant aukštutinio baseino išbandyti, o pasisekus, galbūt ir pasistatyti saulės jėgainę.

  • Iš tokių vidutinių – Seimo valdantieji įsitikinę, kad Vyriausybei reikia persvarstyti jau pradėtus atliekas deginančių jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune. Jie tam parašė įstatymą, kurio kitaip, nei įstatymų bazės tarša, pavadinti neišeina. Vidutinis atrodo ir svarstomas elektromobilių skatinimo planas.

  • Be to, energijos kainų augimas atsiliepė infliacijai ES, naftos kainos užlipo virš 80 USD/bbl, ESO tinklas nesugeba atlaikyti vėjo, kurį sugeba atlaikyti maži vaikai ir galų gale baigėsi Energetikos ministerijos ginčas su „Danpower“.


Štai papunkčiui.

Saulės jėgainė Kruonio baseine

„Lietuvos energijos gamyba“ valdo svarbiausias Lietuvos elektrines. Kauno hidroelekrinę, Elektrėnų elektrinę, Kruonio hidroelektrinę. Naujiena – apie pastarąją. Ten LEG su KTU mokslininkais nori už 340.000 Eur išbandyti ir vėliau galbūt pastatyti plaukiojančią saulės elektrinę. Bandymui elektrinė visai nedidelė, galutinė vizija ambicingesnė – 250 MW.

250 MW saulės jėgainė būtų milžiniška Lietuvos mastais, plūduriuojanti saulės elektrinė galėtų tapti marketable produktu, be to, ja bus uždengiamas plotas, kuris niekaip kitaip panaudojamas nėra. Be to, gerai tai, kad miglotai, bet atsiranda vizijos kontūrai Kruonio HAE.

Apie Kruonį vis pasirodo vienokių ar kitokių žinių – „Amazon“ duomenų centrai, „Tesla“ Gigafactory, tiesiog plėtra statant dar vieną turbiną, vėjai, dabar - saulė. Apsidairius aplink Kruonį – nenuostabu. Pati jėgainė senstelėjusi (neseniai atsirestauravo šiek tiek), plotai – milžiniški, o funkcija – labai techninė.

Elektrinė buvo suplanuota kaip dalis infrastruktūros, reikalingos Ignalinos AE. Ignalinos AE nebėra, reikia sugalvoti naują vaidmenį Kruoniui. Kol kas ji yra rezervų elektrinė, bet aplink ją norima burti žaliąją energetiką. Tiesa, nepanašu, kad būtų kuriama vientisa sistema, labiau – vėjas, saulė ir hidroakumuliacija atskirai, tik toje pačioje teritorijoje. Bet gal kada tos sinergijos atsiras.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/27/kruonio-hae-aukstutini-baseina-noretuuzdengti-saules-elektrine

Blogas, blogas įstatymas

Politikai nesupranta, kas ta energetika ir kam ji (didelė dalis žurnalistų, beje, irgi). Tačiau šią savaitę priimtas įstatymas dėl atliekų deginimo jėgainių yra distiliuotas politinių žaidimėlių viršenybės prieš realybę pavyzdys. 

„Lietuvos energija“ stato dvi atliekų deginimo jėgaines. Jose degins tas atliekas, kurios iškeliauja iš jau pastatytų ir veikiančių atliekų apdorojimo įrenginių. Kol jų nėra – atliekos apdorojamos ir keliauja į savartyną. Du projektai jau yra pajudėję, vienam skirta ES parama, kitame dalyvauja suomiai. 

Bet prie vieno jų gyvena Skvernelis, jei neklystu, jis berods ten ir išrinktas. Geriausiomis NIMBY tradicijomis (bet kur, tik ne prie manęs), jis klykia iš Seimo tribūnos, kaip jėgainė nuodys žmones.

Tad Seimo žalstiečiai sugalvoja prikelti įstatymą, parašytą prieš dvejus metus, anot kurio, atliekų deginimas negali vykti arčiau nei 20 km nuo gyvenviečių. Kadangi dviems jau pradėtiems projektams įstatymas negali galioti, Vyriausybei būtų suteikti įgaliojimai kitąmet „priimti sprendimus dėl jau pradėtų projektų, atsižvelgiant į gyventojų interesus ir jų sveikatą“.

Kodėl 20 km? Niekas nežino. Ar yra naujų įrodymų, atliktų tyrimų, kad tokie įrenginiai nuodytų žmones? Ne. Ar tai, priešingai nei mano Seimas, kenktų verslui? Taip, de facto – panaikintų atliekų deginimą šilumai gaminti Lietuvoje. Mat šilumos gamybai reikia vamzdžio iki gyvenvietės, kuris dabar negalėtų būti trumpesnis nei 20 km.

Bet Skverneliui reikia pasirodyti teisėjo rūbu ir nuteisti projektus į vieną ar kitą pusę – prezidento rinkimai, tvirta ranka, visa kita. Ir Seimas stengsis deliverinti, kad jų kandidatas laimėtų. O rezultate – įstatyminėje bazėje lieka kažkokios šiukšlės apie 20km nuo gyvenviečių, jei Skvernelis nusprendžia, tai galbūt stabdomi projektai, gadinamas įvaizdis, grąžinami pinigai, o sąvartynai pildosi toliau.

Reikia tikėtis, kad prezidentūra vetuos (tikėtina, kad taip nutiks).

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/25/istatymas-apie-nieka-seimas-lietuvos-energijos-projektus-skverneliui-patieks-ant-lekstutes

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/09/27/seimas-atveria-kelia-stabdyti-kogeneraciniu-jegainiu-projektus-gresia-prezidentes-veto

Elektromobilių skatinimas

Lietuvoje elekromobilių skaičius auga – kasmet registruojama vis daugiau ir dabar jų yra nesuskaitoma galybė (852). Daugelis šalių turi skatinimo sistemas, kad gyventojai mieliau rinktųsi elektromobilį, vietoje taršesnių transporto priemonių. Mūsuose reikalo ėmėsi Ūkio ministerija.

Deja, kreivomis rankomis. Vietoje kokios nors paprastos ir tiesmukos skatinimo programos, nuspręsta taikyti pelno mokesčio lengvatą. Kaip atspėjote, gyventojai pelno negauna, tad ir tokio mokesčio nemoka. Tai bus taikoma bendrovėms, kurių atstovai mano kolegas tikina, kad čia šūds gaunasi su matematika.

Nesupraskite neteisingai – skatinimo programos reikia, nes kol kas Lietuvoje naujas elektromobilis yra du kartus brangesnis, nei analogiškas dyzelmobilis. Bet nu.

https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/09/27/del-lengvatos-elektromobiliai-atpigtu-15-taciau-sukeltu-ir-rupesciu

Kiti dalykai

Energetikos išteklių kainų augimas (9,5% per metus rugsėjį) kilstelėjo infliaciją visoje ES šiek tiek virš normalaus lygio (2,1%). Neskaičiuojant energijos išteklių, kainų augimas vis dar du kartus lėtesnis, nei turėtų būti.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/09/28/energetiniu-istekliu-kainos-euro-zonos-infliacija-spartina-iki-21

Naftos kaina užsilipo virš 80 USD už barelį, o tai reiškia, kad infliacija ūgtels dar šiek tiek.

Energetikoje naftos vaidmuo pamažu menksta. Dujų, iš kurių gaminama elektra, įsigijimo kontraktai vis dažniau siejami nebe su naftos kainomis, o su dujų kainomis. Elektra vis dažniau gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir priklauso nuo vandens, vėjo ir saulės. Šiluma vis dažniau gaminama iš biokuro.

Aišku, nafta vis dar yra alfa ir omega naftos perdirbimo versle ir transporto sektoriuje, bet ir pastarajame elektra taikosi prisliūkinti naftai iš nugaros ir įspirti į blauzdikaulį. Tai va, nafta pabrango, atsilieps infliacijai.

https://www.vz.lt/rinkos/2018/09/25/naftos-kaina-sturmavo-80-usd-ir-kyla-toliau

Baigėsi Energetikos ministerijos ginčas su „Danpower“. Vokiečiai (ir Žabolis su Rakausku) gaus nenuostolingą elektrinę Kaune, Lietuva gaus mažiau bylų su investuotojais ir 100 elektromobilių krovimo stotelių.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/28/danpower-gavo-leidima-gaminti-elektrakaune

„E Energia“ Lenkijoje vystomiems projektams gavo 25 mln. PLN paskolą be turto įkeitimo. Ta pati bendrovė skundėsi negaunanti komercinių bankų paskolų vėjo parkui be subsidijos. Tai va – Lenkijoje jie gauna subsidiją ir komercinio banko paskolą. Štai kaip yra subsidijomis skatinamas ekonomikos sektorius.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/28/lietuviu-saules-jegainems-lenkijoje--nyderlandu-ing-finansine-injekcija

Dėl praėjusią savaitę siautusios audros elektros vienu metu neturėjo 60.000 ESO klientų. Vienas klientas – vienas būstas (arba viena įmonė). Tai buvo tokia smarki audra, kad Smiltynės perkėla be paliovos kėlė žmones, kurie vyko į Neringą pasižiūrėti bangų su vaikais. This is pathetic.

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/26/audra-be-elektros-palikoper-7000-eso-klientu

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php