Kas geresnio šią (38) savaitę energetikoje?
(38 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, pasigirdo pirmasis ryžtingas žingsnis investuoti į vėjo parkus Lietuvoje be valstybės paramos. „Be paramos“ dalis yra nauja – iki šiol visi norėdavo mokesčių mokėtojų prakaitu ir krauju uždirbtų pinigų.
Iš tokių vidutinių – tikėtina, kad šią žiemą tvokstels El Ninjo. Tai toks reiškinys, kai Ramiąjame vandenyne sušyla vanduo ir sumaišo orus virš jų. Sausros ir liūtys, kurias šis natūralus cikliškas reiškinys pastiprins pusėje pasaulio, parodys, kokiame klimatiškai maloniame ir pastoviame užkampyje gyvename mes. Kita vertus, baisoka tai, kad jo priešprieša, La Ninja, nebesugeba stabdyti klimato šiltėjimo.
Be to, „Klaipėdos nafta“ nusipirko dar vieną laivą prie „Independence“, žengtas biurokratinis žingsniukas link sinchronizacijos, baltarusiai kandžiojasi dėl Astravo, Donaldas „žodis-plienas“ Trumpas nebesvarsto sankcijų „Nord Stream 2“, „Mercedes Benz“ pristatė elektromobilį, kuris atrodo daug geriau, nei „Tesla“.
Štai papunkčiui.
Naujas „Klaipėdos naftos“ laivas
„Klaipėdos nafta“ turi naują laivą (na, 10% jo, bet ne tame esmė). Tai yra mažos apimties suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivas „Kairos“, kuris plaukia iš Pietų Korėjos į Vokietiją, vėliau – į Klaipėdą. Taip bus užbaigta visa SkGD infrastruktūra Klaipėdoje ir mes galėsim pasiūlyti paslaugą „nuo–iki“. Štai kaip viskas veikia.
Prekybininkas dujomis perka dujų pilną dujovežį, kuris plūduriuoja kur nors Atlanto vandenyne ir sako – man reikia beveik visų tų dujų Estijoje elektrinėje, bet likučio – keleivinio kelto dujų bake Baltijos jūroje, reikia užpildyti eilę fūrų Klaipėdoje ir išvežti tas dujas į Lenkiją, o galutinį likutį supilti į mažą importo terminalą Poryje, Suomijoje.
Į Klaipėdą dujovežis atplukdo dujų krovinį. Standartinio dydžio – 120.000-140.000 kub m. „Independence“ – 170.000 kubų talpos. Čia atsakymas, beje, ar mūsų terminalas ne per didelis. Ne. Jis kaip tik toks, kad galėtų priimti krovinį. Niekas pusiau pilnais dujovežiais neplaukioja ir FSRU terminalai ne batų parduotuvė, kad „44 su puse“ paprašytum. Visam pasauliui iš Klaipėdos nepaaiškinsi, kokio dydžio laivais dujas plukdyt. Anyway.
Dujos išpumpuojamos į „Inedpendence“, iš jo į vamzdyną ir keliauja į elektrinę Estijoje. Tuo pačiu „Kairos“ priplaukia prie „Independence“, prispumpuoja savo 7.500 kubų talpą ir išplaukia. Pakeliui uoste papildo išpilstymo į fūras stotelę (ji stovi prie kranto, netoli uosto vartų), ten užvažiuoja fūros ir pasipildo savo talpas. „Kairos“ toliau susitinka keltą, pripildo jo kuro baką, nuplaukia į Porį ir išsipila likučius ten. Na, gal šitoms procedūroms ir prireikia poros reisų. Gal dar turės ir „Klaipėdos naftos“ partneriai, vokiečiai „Nauticor“, kažkaip prisidėti, nesu tikras.
Bet finale, dujų prekybininkui paprasčiau organizuotis dujų logistiką, visi gavę dujas patenkinti, „Klaipėdos nafta“ pasiima savo mokesčius ir mes neturime ta suma šelpti terminalo.
Tad štai ką veiks „Kairos“. Ten dar buvo labai gera istorija prieš dvejus metus, kaip dvi valstybės valdomos įmonės draskėsi dėl to, kad „Klaipėdos nafta“ turėtų mažesnę šito laivo dalį. Paskaitykite viduje.
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/21/antrasis-klaipedos-naftos-skgd-laivas-isvyko-i-europa
Vėjo parkai be subsidijų
„E energija“ planuoja statyti 150 MW (!) vėjo parką prie Kelmės. Didelį parką – šiandien visoje Lietuvoje yra vos daugiau nei 500 MW galios vėjo parkų. Svarbiausia – bendrovė neketina laukti valstybės paramos, o investiciją tikisi susigrąžinti per 15 metų. OMG.
Labai lauktas lūžis – kai žaliosios energetikos nebereikia remti, kad ji būtų konkurencinga. Galima skatinti – nes klimatas vis dar šyla – bet remti nebebūtina. Gali būti, kad išlipome tą fazė, kuomet technologija vystoma, vokiškais pinigais.
Bet. Tai ne pirma bendrovė, svarstanti, kad finansinė parama iš valstybės sukelia daugiau galvos skausmo, nei verti gaunami pinigai. Tai yra šioks toks ženklas apie valstybės politiką vystant energetiką šalyje. Strateginiai, dideli projektai visuomet buvo svarbiausi, o su šalies viduje veikiančiomis bendrovėmis elgiamasi kaip su senomis šlepetėmis – tai po lova pasipirtos, tai ištrauktos, tai apverstos.
Privačių energetikos bendrovių tarpe, žinoma, būta išskirtinių perliukų ir negali sakyti, kad nebuvo ką kuopti. Bet dulkės po drakės sėda (nors diletantai žiniasklaidoje ir vyriausybėje dar bando jas pakelti), o kartėlis lieka. Tai gal nėra labai gerai.
Yra dar viena plonybė. Pinigai, kuriais finansuojamas „E energija“ projektas, atkeliauja ne iš komercinio banko, o iš vadinamo institucinio, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (vieno bendrovės akcininkų). Komerciniai bankai, anot bendrovės, Lietuvoje ilgo laikotarpio paskolų tokiems projektams neteikia. Tai daugiau pasako apie bankus, nei apie projektus.
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/19/e-energija-imasi-didziulio-vejo-parko--ir-be-subsidiju
Pakalbėkime apie klimatą
Naujiena tokia. Žiemą ko gero prasidės El Ninjo fenomenas Ramiajame vandenyne. Vienur tai reikš sausras, kitur liūtis. Šalnas ir karščio bangas. Kolumbija jau ruošiasi purvo nuošliaužoms ir tam, kad galbūt kurį laiką neturės elektros. Visa tai mūsų tiesiogiai labai nepalies, daugiausia per pasaulines maisto prekių kainas.
Mes gyvename labai prognozuojamo klimato zonoje (palyginti), ant milžiniškų gėlo vandens rezervų, prie jūros ir miško. Ilgainiui reikės pradėti rūpintis pertekliniais imigrantų srautais – galbūt aš netgi to sulauksiu, nors nepažadu. Bet nuklydau. Šioje naujienoje apie El Ninjo yra viena bauginanti detalė.
Klimatas keičiasi. Žmonės prie to gausiai prisideda. Tai toks pats mokslinis faktas, kaip evoliucija ar didžiojo sprogimo teorija. Planeta turi ir savo ritmus, bet mes aplenkiame. Ramusis vandenynas atvėsdamas nebesugeba net trumpam pristabdyti klimato šilimo. Besikeičiantis klimatas daro vis didesnę įtaką tiek energijos kainoms, tiek gyvenimo kokybei.
Lietuva yra labai maža teršėja, tad net ir labai stengdamasi globalaus balanso nepakeis. Ką mes galime ir turime daryti – išmokti ūkinę veiklą vystyti netaršiais būdais. Tuomet šiuos metodus, patirtį ir žinias galėsime brangiai parduoti toms šalims, kurioms šie kursai dabar atrodo per brangūs. Kai kurias progas jau praleidome, bet tai nereiškia, kad negalime rasti savo nišų.
Kiti dalykai
Donaldas Trumpas, susitikęs su Lenkijos premjeru Andrziejumi Duda, pademonstravo savo diplomatijos mad skilz ir pareiškė, kad „ne, iš tikro tai mes nesvarstom sankcijų dėl „Nord Stream 2“. Šio žmogaus bukumas užsienio politikoje yra neišpasakytas. Vokiečiams, kurie (plius minus) už dujotiekį, sako, kad dujotiekio būt negali. Lenkams, kurie prieš dujotiekį visomis lenkiškomis galūnėmis, sako, ai, tegul būna. Amerikonų Paksas, ne kitaip.
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/19/trumpas-sankciju-nord-stream-2-nebesvarsto
Praėjusią savaitę kalbėjome apie tai, kad Baltarusija visaip cypia ir girgžda dėl Lietuvos pasipriešinimo Astravo AE. Nors apsimetinėja, kad viskas gerai. Šią savaitę Minskas pratrūko ir pagrasino krovinius, keliaujančius geležinkeliais į Klaipėdos uostą, nukreipsiantis į Rygą. Nes Latvija, neva, pritaria Astravui.
Grasinimai rimti, rizika didelė (30% krovinių Klaipėdoje yra baltarusiški), bet girdime juos ne pirmą kartą. Be to, yra pasirašytos ilgalaikės sutartys (jos, aišku, prieš autokratą neatsilaikytų, bet vistiek). Gera žinia – Minskui tikrai skauda dėl tų priemonių, kurių ėmėsi Lietuva, siekdama pakirsti branduolinės jėgainės verslo modelį.
„Jaguar“, „Audi“, o dabar ir „Mercedes-Benz“ pristatė serijinei gamybai parengtus SUV tipo automobilius ir grasina baigti „Teslos“ erą. „Mercedes-Benz“ EQC gamybą numatoma pradėti 2019 m. pabaigoje. Be to, rinkoje jau yra „Jaguar I-Pace“. Kitais metais pasirodys „Audi e-tron Quattro“, o dar po metų – BMW X3 versija iX3.
Sako, kad yra plonybių tiekimo grandinėje gaminant elektromobilius. Be to, kelyje styro tam tikri išteklių ir technologijų kliuviniai. Todėl kitiems gamintojams „Teslos“ labai greitai pavyti nepavyks. Bet amerikiečiai nesupranta prabangos ir neturi tokių resursų, kokius turi vokiečių gigantai. Tad vis dar laikausi nuomonės, kad yra tik laiko klausimas, kada Elono Musko „Teslą“ konkurentai suspardys ir nusipirks.
Žengtas dar žingsniukas link atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos. Plačiau apie tai pakalbėsime kitą savaitę, bet kol kas tik fiksuoju – estai, buvę didžiausi projekto stabdžiai, patys pirmieji „Twitteryje“ pasiskelbė, kad „mes jau pasirašėm ir išsiuntėm“. Nes yra beviltiški.
Šiuo metu vykstanti procedūra atrodo taip: Baltijos šalys rašo prašymus Lenkijai, ji pasiima juos, prideda savo ir nuneša elektros tinklų galvoms Europoje, tada jie atsiunčia instrukciją, kurioje išdėsto, ką turime padaryti, kad įsileistų mus į savo klubą.
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.