Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(40 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, Vyriausybė pritarė naujai žalios energetikos paramos schemai ir Baltijos šalių dujų rinkos taisyklėms, o elektros jungties su Švedija remontas Lietuvoje įvyko pagal grafiką. Dabar žiūrėsim, ar Švedai gali dirbti mūsų kokybės standartų lygyje.
Iš tokių vidutinių – „Lietuvos energijos tiekimas“ nuo šiol turės jums atstoti „Lietuvos dujų tiekimą“ ir ESO (act confused), o premjeras pamišo dėl medienos ir biokuro. Šildymo sezonas aplink rinkimus yra vienintelis metas, kai energetika rūpi politikams, o šildymas brangsta.
Be to, ESO išsirinko naują vadovą, JAV, Saudo Arabija ir Rusija imasi visiems diktuoti naftos kainų madas, estai perka mažą SkGD laivą, Europos Parlamentas pakoregavo automobilių taršos taisykles, o „Bosch“ sako, kad 5G padės pramonei tapti puikia.
Štai papunkčiui.
Skvernelis ir šildymo sezonas
Labai dažnai nutinka taip, kad aukščiausio rango politikai pasako ką nors, kas turėtų vykti energetikoje, o sektorių suprantantys žmonės tiesiog ploja delnu sau per veidą. Nes velnias, kaip ir energetikos esmė, slypi detalėse.
Štai Saulius Skvernelis pareiškė, kad Vyriausybė neleis šildymo kainai augti, todėl buvo prikelti visi seni ir sukurti nauji pasiūlymai, ką čia padarius, kad šildymas šį sezoną nebrangtų. 9% PVM malkoms (še tau, Gabrieliau „15% PVM šildymui“ Landsbergi), eksporto mokesčiai ir ribojimai, kirtimų mažinimai ir biokuro dauginimai. Viena kitai prieštaraujančios nesąmonės.
Liūdna realybė yra ta, kad šilumą gaminančios bendrovės kuru rūpinasi iš anksto – nuo vasaros. Nusiperka, sandėliuoja, sudaro tiekimo sutartis šildymo sezonui. Tą savaitę, kai šalies didžiuosiuose miestuose įjungiamas šildymas, biokuro kaina rūpintis vėlu. Juo labiau, kad ir rūpinamasi nevykusiai.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/02/skvernelis-malkoms-bus-taikomas-9-lengvatinis-pvm-tarifas
Lietuvos energijos tiekimas
Nuo spalio 1 d. jūsų elektros ir dujų tiekimo sąskaitose – naujas vardas. „Lietuvos energijos tiekimas“. Jei nuo pokyčių jau darosi bloga (turėtų), galbūt padės pasakymas, kad šis naujas pavadinimas yra didesnio, ilgalaikio ir bendrai pozityvaus proceso išdava.
Šiuo metu praktiškai visas „Lietuvos energijos“ įmonių grupės turtas yra išdalintas dviem bendrovėms – visas svarbiausias Lietuvos elektrines valdančiai „Lietuvos energijos gamybai“ (Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, Kruonio HAE, Kauno HE) ir visus Lietuvos elektros ir dujų skirstomuosius tinklus valdančiam „Energijos skirstymo operatoriui“.
Nauja bendrovė yra to, ką „Lietuvos energija“ vadina „veiklų gryninimo programa“, rezultatas. Tai reiškia, kad nuo įmonių grupės bendrovių (LEG ir ESO) yra nupjaustomos netipiškos veiklos. Pavyzdžiui, LEG iki 2015 m. turėjo kelias antrines bendroves, kurios užsiėmė elektros tinklų priežiūra ir prekiavo elektra. Tuometinė holdingo vadovybė nupjovė tas veiklas ir pasiėmė jas sau kaip atskiras bendroves.
Tą patį dabartinė vadovybė padarė su ESO – nupjovė elektros tiekimo gyventojams gabalą ir priklijavo prie kitos bendrovės – „Lietuvos dujų tiekimo“, kuris gyventojams tiekia dujas. Nes iš esmės tai yra ta pati mažmeninės prekybos veikla, tik vietoje pieno ir pampersų parduodama energija. Kadangi pirkti elektrą iš bendrovės, pavadintos „Lietuvos dujų tiekimas“, atrodytų kvaila, įmonė buvo pervadinta į „Lietuvos energijos tiekimą“. Todėl nuo spalio 1 d. jūs ir pirksit elektrą bei dujas iš tos pačios bendrovės nauju pavadinimu.
Jumis, tiesa, bendrovės veikla nesibaigia. „Lietuvos dujų tiekimo“ pagrindu kuriamas monstras, kuris iki 2020 m. vartys po 0,5 mlrd. Eur per metus ir, tikėtina, aplenks šiuo rodikliu iki šiol didžiausią įmonių grupės bendrovę ESO.
Šis monstras geriau atitiks ir dabartines tendencijas energetikos sektoriuje. Galės patiekti visą reikalingą energiją iš vienų rankų, turės pakankamai raumenų išsikovoti vietą užsienio rinkose. Bent jau taip manoma. Lietuva yra mažytė energetikos prasme ir ar joje užsiauginti raumenys gali pavežti konkurenciją su didžiaisiais Europos žaidėjais – geras klausimas. Ateitis parodys.
Yra dar vienas dalykas. Strateginiai valstybės projektai verslui ir visuomenei visuomet yra blogi, brangūs ir nereikalingi. Elektros ir dujų jungtys, terminalas – viskas blogai. Bet tai, kad pažangiausios sektoriaus įmonės – ne tik „Lietuvos energija“ – lipa per šalies sienas į užsienį yra kryptingos valstybės politikos integruoti energetikos sektorių į Vakarus rezultatas.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/02/energetikos-lyderiai-lipa-per-sienas
Energiją taupanti pramonė
„Bosch“ tikina, kad ateities pramonė – tai į vieną „smegenų centrą“ sujungti automatizuoti įrengimai. Anot jų, jiems reikia gero ryšio, kuris ateis su 5G technologija (nežinau, kuo jiems šviesolaidžiai netiko). Mes, kaip žinia, šiuo aspektu turime labai geras sąlygas gerai pradžiai.
Iš energetikų perspektyvos tai yra geros naujienos. Pramonė žmogaus darbo jėgą pakeis energijos suvartojimu (robotais). Tai taip pat reiškia, kad energijos sąnaudos sudarys vis didesnę pramonės sąnaudų dalį. Savo ruožtu, energijos taupymas taps vis didesniu konkurenciniu pranašumu.
Energijos taupymas verslo segmente jau yra tapęs pokalbio tema Lietuvoje. Pavyzdžiui, prekybos tinklai ieško būdų, kaip taupiau šaldyti produktus, kondicionuoti ir šildyti milžiniškas prekybos erdves. Kaip apsisaugoti nuo energijos kainų svyravimų.
Teisybės dėlei, nėra vienos priemonės, leidžiančios sutaupyti visą energiją, kurią galima sutaupyti. Priemonių spektras – nuo įrenginių pritaikymo kelioms kuro rūšims pagal efektyvumą didesniu ar mažesniu apkrovimu, gamybos procese išskiriamos šilumos panaudojimo, taupaus administracinių patalpų šildymo, iki bendradarbiavimo su greta esančiomis bendrovėmis siekiant optimaliai panaudoti energijos perteklių.
Jau kurį laiką tai nebėra technologijų klausimas. Šiandien argumentas „per brangu“ gali atsirasti tik lenkų lūpose. Tai veikiau yra noro, strateginio mąstymo ir bendrovių kultūros klausimas. O šioje srityje bendrovėms Lietuvoje dar yra kur pasitempti.
https://www.vz.lt/technologijos-mokslas/technologijos/2018/10/01/ateities-fabrikai-pagal-bosch
https://www.vz.lt/energetika/2017/10/24/beveik-zalia-gamykla-pfizer-atvejis
Kiti dalykai
OPEC su savo market moving įtaka mirė tą akimirką, kai puikiojo JAV prezidento, Saudo Arabijos ir Rusijos interesai sutapo. JAV reikia pigios naftos, Saudo Arabijai ir Rusijai – pasiimti Irano naftos rinkos dalį. Tad jie imasi visiems diktuoti naftos kainų madas. Kol kas raumenys neišbandyti, tačiau iki metų pabaigos pamatysime, kaip jiems seksis sustabdyti naftos kainos kilimą.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/04/saudo-arabija-ir-rusija-imasi-valdytinaftos-kaina
Estai stiprina pozicijas suskystintų gamtinių dujų tiekimo laivybai srityje. „Eesti Gaas“, jau pildanti dujomis (berods) „Tallink“ keltą, užsisakė mažos apimties (6.000 kub. m talpos) SkGD bunkeriavimo ir transportavimo laivą. Jis pagal planą atvyks 2020 m. ir plaukios Suomijos įlankoje. Teoriškai – mūsų terminalo vartotojas, bet konkurencija šiame sektoriuje auga ir kol kas infrastruktūros čia daug daugiau, nei poreikio.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/03/eesti-gaas-statosi-maza-skgd-laiva
Europos Parlamentas pakoregavo automobilių taršos taisykles. Nuo 2030 m. ES parduodamų naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamas anglies dvideginio kiekis turi būti 40% mažesnis, o elektrinių automobilių dalis pardavimuose sudaryti bent 35%. Baudas už pažeidimus mokės gamintojai, pinigai keliaus atleistų darbuotojų perkvalifikavimui. Kažkodėl turiu įtarimą, kad Briuselį vokiečių automobilių gamintojai sunervino galutinai.
Elektros jungties su Švedija „Nord Balt“ remontas Lietuvoje įvyko pagal grafiką. Keičiamos jungties sausumos movos (elektros kabelio sujungimo vietos), kurių Lietuvoje tik 22, Švedijos pusėje – 98, tad jie užtruks dar iki spalio 28 d. Žiūrėsim, ar sugebės viską padaryti pagal grafiką.
Pernai per jungtį į Lietuvą pateko 30% viso šalies elektros importo. Kadangi Skandinaviška elektra pigi, o importuojame daug, tai dar mėnesį elektros kainos Lietuvoje laikysis didesnės, t.y. labiau rusiškos, nei švediškos.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/04/nordbalt-remontaslietuvoje-baigtas
ESO vadovu išrinktas Mindaugas Keizeris, jau kelis metus iki šiol dirbęs „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje. Kaip tokiai didelei bendrovei, vadovai čia keičiasi labai dažnai, vien nuo LESTO ir „Lietuvos dujų“ sujungimo jis bus ketvirtasis. VŽ skaitytojai skaičiuoja, kad jis bus 9 vadovas per pastaruosius 14 metų (anksčiau skirstomųjų tinklų bendrovių buvo daugiau). Žiūrėsim, kaip jam seksis.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/02/eso-vadovu-paskirtas-keizeris
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.
https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php