Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(51 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, nusprendėme nusipirkti SkGD terminalą po jo nuomos sutarties pabaigos, pasitvirtinome modernią žaliosios energijos gamybos paramos schemą.
Iš tokių vidutinių – į Karaliaučių atplaukė „Independence“ piktasis dvynys „Maršalas Vasilevskis“.
Be to, keičiamas SkGD terminalo išlaikymo modelis, pasirašytas sutarimas dėl jūrinės elektros jungties su Lenkija, „Orlen Lietuva“ vietoje mazuto pradės deginti dujas, „Verslo klasėje“ – 2018 m. energetikos apžvalga.
Štai papunkčiui.
Terminalo įsigijimas
Seimas nusprendė, kad turime turėti nuosavą SkGD importo terminalą. Prieš tokį sprendimą iš savo kampų ambrijo Gražulis su Skardžiumi. O jei nuomonė sutampa su Skardžiaus, Gražulio ar Janutienės, laikas įdėmiai ir nuoširdžiai su savimi padiskutuoti apie gyvenimo pasirinkimus.
Nuspręsta, kad „Klaipėdos nafta“ įpareigojama iki 2024 m. pabaigos įsigyti kokį nors FSRU tipo, t. y. plūduriuojantį, terminalą. Jis turėtų būtų pajėgus veikti bent iki 2044 m. Nebent s**t goes south in a hurry ir terminalas taps ekonomiškai nebenaudingas.
Bendrovė taip pat plačiau paskleis terminalo nuomos kainą. Ne per likusį nuomos laikotarpį iki 2024 m., o iki 2044 m. Tai reiškia, kad šiandien kasmet mokėsime mažiau, po 2024 m. mokėsime daugiau, nei be tokio sprendimo.
Paskolas ims ir visa kita atliks „Klaipėdos nafta“, valstybė garantuos paskolas. Kainuos iki 2044 m. visa tai apie 308 mln. Eur. Iš jų – 120-160 mln. Eur už paties laivo išpirkimą, dar 148 mln. Eur kainuos nuomos refinansavimas.
Tai nebus pirma paskola terminalo statybai. Iki 2044 jau yra pasiimtos paskolos dujotiekiui, krantinei prie Kiaulės nugaros salos įrengti, uosto darbams. Be to, yra investuota į antžeminę mažos apimties SkGD paskirstymo stotį bei 10% mažos apimties SkGD transportavimo laivo. Jei nepirktume terminalo, visa tai po 2024 m. reikėtų iš esmės laikyti paskandintais kaštais, t. y. veltui išleistais pinigais, kurių niekada nebeatgausime. O tai yra daug daugiau, nei kainuos laivo įsigijimas.
Nepaisant to, terminalas vis tiek atneša daugiau naudos, nei kainuoja visais atvejais išskyrus vieną. Kai smarkiai smunka dujų vartojimas. Į tai atsižvelgiant, įstatyme ir įrašyta if the s**t hits the fan dalis.
Pasiekimas yra ne tai, kaip sėkmingai mes SkGD terminalą pastatėme, o tai, kad jį pastatėme apskritai. Viskas taip sudėtinga būtent dėl to, kad procesas buvo toks sudėtingas, o laikotarpis – nepalankus. Pavyzdžiui, 2015 m. „Litgas“ jau derėjosi su „Statoil“ dėl naujų dujų tiekimo sutarties sąlygų – sutarties, kurią buvo pasirašę 2014 m.
Iš pat pradžių nusipirkti terminalo nebuvo kaip, tad teko nuomotis. 2016 m. Butkevičius jau ieškojo būdų, kaip išpirkti laivą, kurio nuomos sutartį pasirašėme 2014 m. Bet „Hoegh“ ne prekyba, o nuoma užsiima, tad nepavyko.
Konkurencijos taip pat būta. 10 metų nesugebėjome įtikinti kaimynų, kad terminalas bus naudingas visiems. Todėl nepritraukėme ES finansavimo. Savo atskirus popierinius projektus latviai ir estai iš pradžių paišė ant ES finansavimo pagrindo, po to – ant „neaišku, kas bus po 2024 m.“ pagrindo.
„Achema“, kuri be terminalo buvo tik „Gazprom“ dujotiekio ventilis, vis dar kartkartėmis suklejoja apie Lubio laikų antžeminį SkGD terminalą. Tiesa, perka SkGD per „Independence“ ir turi 12% terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ akcijų. Bei yra viena didžiausių terminalo naudos gavėjų Lietuvoje.
Kol statėmės terminalą, „Gazprom“ demonstravo gerą valią ir dalino nuolaidas. Ji tai darė, kad išvengtų baudų už taikytą plėšikišką kainodarą beveik 10-tyje ES šalių. Bet šios pastangos padėjo tiems, kurie buvo šventai įsitikinę, kad „neapsimoka“. Dabar rusų dujos kainuoja maždaug tiek, kiek iš terminalo. Bendrovė vis dar stengiasi negauti EK baudos.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/18/seime-priimtas-skgd-terminalo-ispirkimo-istatymas
https://www.vz.lt/energetika/2018/08/22/zingsniu-arciau-nuosavo-skgd-terminalo
Maršalas Vasilevskis
Tą pačią dieną, kai Seimas priėmė sprendimą įsigyti SkGD terminalą, į Karaliaučių atplaukė „Gazprom“ plūduriuojantis SkGD terminalas (FSRU) „Maršalas Vasilevskis“. Kol kas neskelbiama, kad jis planuotų vykdyti kokią nors aktyvią komercinę veiklą. Prognozuoti, kaip jis pakeis regiono energetikos sektorių, sunku.
Rusai supranta, kad Lietuva traukiasi iš jos valdomos energetinės sistemos. Jos didžiausia karinė bazė Europoje lieka NATO šalių apsuptyje. Dėl to Kremlius siekia užtikrinti alternatyvų, ne per Lietuvą einantį dujų tiekimo kelią. Ir laivą pavadina Karaliaučių užėmusio Sovietų karininko vardu.
Karaliaučiaus FSRU yra identiškas „Independence“. Tokios pačios talpos, panašaus pajėgumo (nors čia duomenys skiriasi, reikia pasitikslinti). Kaimynai už jį sumokėjo 295 mln. USD, kai mūsiškis kainavo apie 330 mln. USD. Pačios bendrovės perkamų ir statomų konkrečių laivų kainos turbūt nekomentuotų. Jei reikėtų spėti, sakyčiau, kad kainų skirtumui tarp „Maršalo Vasilevskio“ ir „Independence“ įtakos turėjo plieno kaina ir padidėjusi FSRU terminalų pasiūla.
Reikia turėti omenyje, kad rusiško projekto kaina su terminalo priežiūra, eksploatacija, prieplaukos statybomis ir kt. nėra skelbiama.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/19/karaliauciaus-skgd-terminalas-atplauke
Žalioji energija
Žalios elektros gamybą remsime civilizuotu būdu. Seimas pritarė naujam modeliui, kuris galios nuo gegužės 1 d., jei bus sėkmingai suderinta su ES. Pirmasis aukcionas numatomas 2019 m. rugsėjo 2 d. Iki tol paaiškės ir visas ateinančių 3 m. aukcionų tvarkaraštis.
Parama elektros gamybai iš AEI bus skirstoma skelbiant technologiškai neutralius aukcionus. T. y., juose tarpusavyje varžysis visos žalios elektros energijos gamybos technologijos. Juos laimės projektai, reikalaujantys mažiausio priedo prie rinkos kainos „NordPool“ elektros biržoje. Laimėtojams priedas prie elektros kainos iš VIAP biudžeto (surenkamo iš visų elektros vartotojų) bus mokamas 12 metų.
Numatytos mokamo priedo lubos, be to, laimėtojai bus patys atsakingi už papildomus kaštus (balansavimą ir prijungimą prie tinklų). Dalis kvotos bus skirta dalyviams iš su Lietuva tiesiogines jungtis turinčių ES šalių. Jei šios leis Lietuvos įmonėms dalyvauti jų aukcionuose.
Nuoširdžiai bandau įžvelgti rizikas, glūdinčias šiame modelyje. Kol kas be galimai neskaidrių konkursų niekas neateina į galvą.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/20/zaliajai-energetikai--naujas-paramos-modelis
Kiti dalykai
Sutapimas ar ne, bet praėjus dviems dienoms po sprendimo įsigyti SkGD terminalą, „Orlen Lietuva“ paskelbė pradedanti vartoti dujas. Bendrovė iki šiol savo poreikiams gamino garą ir elektrą degindama mazutą. Dabar persijungė prie dujų ir iškart tapo trečia didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje. Kiek tiksliai dujų Mažeikių įmonė suvartos per metus neskelbiama. Mažeikių naftos gamykla ruošiasi naujiems taršos reikalavimams, kurie įsigalios 2020 m. Dujos vietoje mazuto – viena iš priemonių.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/20/orlen-lietuva-gamyboje-degins-dujas
Per ketverius terminalo veikimo metus jau ketvirtąjį kartą keičiamas terminalo išlaikymo modelis. Pastaroji jo iteracija buvo sugalvota taip: dalį išlaikymo naštos perkelkime ant valstybinės strateginės AB „Lietuvos energijos gamyba“ pečių. Tuomet, manė dar Roko Masiulio Energetikos ministerija, šalyje veikiantys privatininkai, konkuruojantys rinkoje, nebeturės nešti tokios didelės mokestinės naštos ir sukurs daugiau BVP.
LEG tuomet nusprendė, kad tas pirmas pavadinimo žodis ir tie „valstybinė strateginė“ apibūdinimai jai kaip tai nelabai. Ir užlenkė beveik visą Elektrėnų elektrinę, kuri mokėjo daug terminalo mokesčio. Kaip buvo aišku jau tuomet, prieš pusantrų metų, terminalo mokesčiai vėl paaugo ir juos ministerijai teko perdėlioti dar kitaip.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/18/pakeistas-skgd-terminalo-islaikymo-modelis
https://www.vz.lt/energetika/2017/07/05/klibina-skgd-terminalo-islaikymo-schema
Lenkai ir Lietuviai sutarė dėl papildomo povandeninio kabelio statybų tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jungtis, prieš tai vadinta „LitPol Link HVDC“ vadinsis „Harmony Link“. Tai pirmas žingsnis, numatytas politiniame susitarime, kurį birželį pasirašė Europos Komisijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos vadovai. Prisijungimas prie Europos elektros sistemos vyks iki 2025 m. per jau veikiančią jungtį „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį.
„Verslo klasėje“ – energetikos sektoriaus metų apžvalga. Pasakojimą apie 2018 m. pradėti reikia tais pačiais žodžiais, kaip ir anksčiau: klimatas šyla, dėl to kalta žmogaus veikla. Pasekmių ieškoti toli nereikia. Šią vasarą degė iš esmės viskas – net Švedija ir Latvija. Kalifornija, pradėjusi degti metų pradžioje, dar nesustojo. Na o klimato pokyčiai diktuoja visą energetikos sektoriaus vystymosi kryptį.
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.