Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(50 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, apie ilgalaikį dujų tiekimą iš JAV pradėta kalbėti nors tik puse lūpų, bet jau nebe kaip apie fantastinį scenarijų, Vilniuje suplanuotas dar pusšimtis elektromobilių krovos stotelių, o „Biovela“ apdėjo „Švyturį“ apdėjusią „Retal“ ir pasistatys didžiausią Lietuvoje saulės jėgainę ant pramonės įmonės.
Iš tokių vidutinių – valdantieji PVM lengvatomis atkuria balanos gadynę, Elektrėnų žiburiai toliau blykšta ir blausta.
Be to, Baltijos šalys sutarė elektra pirma prekiauti tarpusavyje, o tik po to su Rusija ir Baltarusija, estai pasipasakojo apie savo planus vėjo jėgainių sektoriuje Lietuvoje.
Štai papunkčiui.
Raudonas-baltas-mėlynasis kuras
Yra skirtumas tarp momentinių („spot“) dujų sandorių ir ilgalaikių sutarčių. Pirmaisiais įsigyjamas konkretus, dažniausiai nedidelis kiekis dujų, pasiklydusių logistikos grandinėje ar dujų pasaulio ekonomikos bangose. Visgi, jų negalima nuvertinti. Jei ekonominis subangavimas yra pakankamas, momentiniai sandoriai gali pastebimai pakoreguoti dujų kainą. Kaip kad pastaruoju metu Europoje.
Visgi, rinkos pagrindas yra ilgalaikiai kontraktai. Tai yra ilgalaikis įsipareigojimas dujas nuolat tiekti ir už jas nuolat mokėti. Ant tokių sandorių paprastai statomi infrastruktūros projektai. Ant infrastruktūros, užsinorėjus, statoma geopolitika.
Mūsų SkGD terminalas iki 2024 m. šia prasme pastatytas ant „Statoil“ ir „Litgas“ sutarties. Jei Seimas kitą savaitę pritars įstatymo pakeitimams, terminalo išpirkimas būtų signalas rinkai, kad ši infrastruktūra čia tikrai lieka ~20 m. ilgiau, iki 2044 m. Naujam laikotarpiui reikėtų naujo ilgalaikių sutarčių pagrindo.
Šią savaitę Energetikos ministerija, Klaipėdos nafta ir Lietuvos energijos tiekimas (LET) buvo nukeliavę į Hiustoną, JAV dujų eksporto sostinę. Susitikimai oficialiai buvo skirti palaikyti ryšius ir niekas nežadėjo jokių susitarimų. Bet puse lūpų kalbama, kad LET ieško būdų gauti dujų ilgalaikiais kontraktais. Kitaip tariant, tokių pat sutarčių, kokias turi Lenkija. Pastaroji neseniai garsiai reiškėsi, kad amerikietiškos dujos jiems yra 30% pigesnės, nei rusiškos.
Sprendimus, ko gero, padiktuos tai, ar bendrovės susiderės patrauklias sąlygas. Jos priklauso nuo dujų kainų rinkose, kurios pastaruoju metu atrodo gana patrauklios. Taip pat ir nuo dujų transportavimo kainos, kuri sudaro 5-20% visos SkGD kainos. O transportas šiais metais kelis kartus brangesnis. Dujovežio para lapkritį Ramiajame vandenyne kainavo virš 160.000 USD, kai 2016 m. tą patį galėjai gauti už 35.000 USD.
Tai detalės. Galų gale, jei dalį „Gazprom“ tiekimo pakeistų dujos iš JAV, geopolitinis posūkis būtų labai iliustratyvus.
Beje, jei reikėtų spėti, sakyčiau, kad po sprendimo išpirkti terminalą turėtume girdėti daug mažiau kaimynų planų „statytis savo terminalą“, nes visi šie planai pastaruosius kelerius metus buvo įšaknyti 2024 m. datoje. Išskyrus Kaliningradą, ten esmė ne ekonomikoje.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/12/dairosiilgalaikio-dujutiekimo-is-jav
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/12/skgd-antpludis-europoje-stabde-duju-kainu-augima
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/08/lenkija-vietoje-gazprom-renkasi-skgd-is-jav
Estų invazija
Estų „Enefit Green“, šalies valstybinės elektros energetikos bendrovės „Eesti energia“ žaliasis padalinys, nusipirko panašiai savo dydžio Norvegų bendrovę „Nelja Energia“. Nusipirko, nes „Enefit Green“ mamytė yra panašiai 10 kartų didesnė už norvegus. Už 0,5 mlrd. Eur įsigydama daug vėjo parkų turinčią „Nelja Energia“, „Enefit Green“ 3 kartus padidino savo užmojį žaliojoje energetikoje.
Dabar, tiesa, sandoris pristabdytas teismuose, kuriuose vyksta aukščiausios lygos kabinėjimasis prie procedūrų ir žodžių. Tolesnis sprendimas bus išgirstas sausio pradžioje. Ar leis ar neleis įmonėms jungtis Estijoje mus mažai kaso. Nes įsigijimas yra pirmas rimtas Lietuvos energetikos infrastruktūros kąsnis, atitenkantis estams. 140 MW, kuriuos „Enefit Green“ įsigijo, yra beveik trečdalis visų Lietuvos vėjo parkų galios. Ir jo estams dar negana.
Iš viso Lietuvoje yra truputį daugiau nei 500 MW galios vėjo elektrinių. Tačiau šis skaičius netrukus turėtų gerokai paaugti. Iki 2022 m. Energetikos ministerija ketina padvigubinti iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros energijos kiekį ir pridėdama apie 300 MW vėjo elektrinių.
„Enefit Green“ vadovas paaiškino, kad įmonė nusipirko ne tik 140 MW vėjo, bet ir 300 MW vėjo elektrinių projektų. Su jais bendrovė ketina dalyvauti kitąmet vyksiančiuose aukcionuose. Juose konkuruos visos žalios energijos gamybos rūšys. Tačiau labai tikėtina, kad visą konkurso kiekį šį kartą dar laimės vėjo jėgainės. Ko gero, estų kąsnis Lietuvos vėjo jėgainių parke dar padidės.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/14/estams-trecdalis-lietuvos-vejo--tik-pradzia
Baltarusija palauks
Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai sutarė, o rinkos reguliuotojas patvirtino naujas elektros perdavimo tinklo taisykles. Jomis vadovaudamosi Baltijos šalys reguliuos, kiek ir kokiomis kryptimis kurią valandą galima prekiauti elektra.
Naujoje metodikoje nelieka garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena. Iki šiol 200 MW galios elektros linijų turėjo likti laisvos prekybai elektra iš Baltarusijos. Nuo 2019 m. vasario 1 d., kai naujos taisyklės įsigalios, šios elektros jungties pralaidumas prekybai priklausys nuo to, kaip intensyviai išnaudojamos Latvijos–Estijos jungtys. Kitaip tariant, tikėtina, kad turėsime daugiau estiškos ir skandinaviškos elektros, nes Estijos elektros kainų zonoje kaina nuolat yra šiek tiek mažesnė.
Šis sprendimas turėtų suartinti jau ir taip panašias, bet nevienodas elektros kainas tarp trijų Baltijos šalių. Tolesnė Latvijos ir Estijos elektros jungčių plėtra elektros rinkų integraciją turėtų dar labiau padidinti.
Kiti dalykai
„Lietuvos energijos gamyba“ paskelbė uždaranti dar vieną Elektrėnų bloką. Taip, jį ketinama konservuoti, kas nėra visiškas uždarymas. Tačiau tikėtina, kad šių metų pradžioje užkonservuotas 7-asis ir nuo kitų metų konservuojamas 8-asis blokai neuždaromi tik tam, kad galėtų sudalyvauti kitais metais vyksiančiame sistemos izoliuoto darbo bandyme.
Tai yra natūrali ilgo proceso dalis. Elektrinė buvo statoma 1960-1972 m., 2012 m. paskelbta apie 3-4 blokų uždarymą, 2014 m. – apie 1 ir 2, 2015 pabaigoje – 5-6 blokai. 2018 m. paskelbta apie 7-8 blokų uždarymą. 2012 m. pastatytas statyti 9-asis blokas lieka.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/11/konservuojamas-priespaskutinis-elektrenu-blokas
https://www.vz.lt/energetika/2018/01/15/lietuvos-elektrine-mazta
PVM lengvatos yra labai bukas įrankis privilegijoms dalinti. Valdantieji yra pasiryžę paskatinti oro taršą kietosiomis dalelėmis miestuose PVM lengvata malkoms ir nupirkti spausdintą spaudą 5% PVM tarifu. Spaudą nupirks kaime (nes skaitmeninė spauda nesiskaito), o malkas paskatins miestuose, nes kai geri samagoną su girininku, PVM ir taip negalioja. Trumpai tariant, valstiečiai-žalieji skatins balanos gadynę. Gali pasirodyti senamadiška, bet tai yra 900 metų moderniau, nei pagonių mergelių aukojimai, vykstantys Naisiuose.
„Biovela Group“ už 1,4 mln. Eur ant „Utenos mėsos“ gamybinių pastatų stogų statosi 1,7 MW saulės jėgainę. Su ES parama. 1,7 MW yra jėga, ypač, kai gali ją derinti su 1,6 MW dujine elektrine, kurią „Utenos mėsa“ jau turi.
Palyginti, iki tol didžiausia Baltijos šalyse tokio pobūdžio saulės jėgainė buvo „Retal Lithuania“ 1,4 MW saulės elektrinė. Už ją sumokėta kiek daugiau nei 1 mln. Eur (0,47 mln. Eur iš ES fondų). „Retal Lithuania“ nurodė, kad investicijos į saulės jėgainę turėtų atsipirkti beveik per 7 metus.
Iki „Retal“, didžiausią Lietuvoje ant pastatų stogų įrengtą saulės jėgainę turėjo „Švyturys-Utenos alus“. Ant alaus daryklos Utenoje stogų buvo sumontuota 1 MW galios, apie 1 mln. Eur vertės saulės jėgainė. Įmonė skaičiuoja, kad dėl to sąskaitos už elektros energiją mažės apie 12%. Su ES pinigais.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/11/biovela-group-statysis-saules-jegaine-uz-14-mln-eur
„Lietuvos energija“ paskelbė laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės konkursą ir Vilniuje už 1,8 mln. Eur įrengsianti 59 naujas didelės galios elektromobilių krovos stoteles. Vienas pusvalandžio trukmės įkrovimas kainuos apie 4,5 Eur. Prie Vilniaus Rotušės turėtų atsirasti itin greito (5-20 min) krovimo stotelė.
Savivaldybės planuose – dar kelios stotelės už ES lėšas ir ji skaičiuoja, kad iš viso elektrinius automobilius Vilniuje bus galima krautis daugiau nei 130-tyje vietų. Tiesa, iki šiol jų įrengta 70, privačiomis lėšomis, tad dauguma nebuvo viešos. Socialiniuose tinkluose esama ir būsima padėtimi vairuotojai skundžiasi nuo pat žinios pasirodymo.
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.