#EnergyDigest (49/18): biokuro birža ir OPEC

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(49 sav., 2018)

  • Iš geresnių naujienų, Vyriausybė pritarė energetikos strategijos įgyvendinimo planui, Ignalinos AE uždarymo tempas tenkina donorų asamblėją, o mūsų biokuro birža plečiasi regione.

  • Iš tokių vidutinių – prancūzų protestai dėl dyzelio mokesčio virto kruvinais susidūrimais su policija net ir po to, kai sprendimas mokestį didinti buvo atidėtas. 

  • Be to, Kataras pasitraukė iš OPEC, tačiau dar sudalyvavo kartelio susitikime Vienoje, kur narės susitarė didinti naftos kainą, Seimas pradėjo svarstyti terminalo išpirkimą. 


Štai papunkčiui.

Biokuro birža

„Baltpool“, be kitų veiklų, valdo to paties pavadinimo biokuro biržą. Biokuras yra naudojamas šilumos gamybai centriniam šildymui ir centriniam šilto vandens tiekimui. Tai yra viešoji paslauga, todėl įprastai labai daug išsikalinėti šioje sferoje verslui neleidžiama.

Birža iš esmės yra turgus. Joje susiburia žmonės kurie ką nors parduoda (šiuo atveju, įvairias biokuro rūšis) ir žmonės, kurie nori tai pirkti. Kai ir pirkėjų, ir pardavėjų yra pakankamai, šiame mikrokosmose pradeda veikti pasiūlos ir paklausos dėsniai, pirkėjų ir pardavėjų nusiteikimas ir formuojasi rinkos kaina – ta kaina, kurią manome esant sąžiningą tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

Birža taip pat atlieka ir virtualaus sandėlio bei policininko vaidmenis. Ji priima pardavėjų įsipareigojimus patiekti produktą. Taip pat ir pirkėjų įsipareigojimus už tą produktą sumokėti. Tuo pačiu, biržos operatorius prisiima riziką, kad kuris nors iš jų susimaus. Ji imasi priemonių, kad taip neatsitiktų. Tai biržos dalyviui leidžia, pavyzdžiui, nusipirkti kuro ateinančių metų šildymo sezonui už šiandien sutartą kainą nesistatant sau sandėlio.

Įstatymu 2015-2016 m. į biržą buvo suvaryti visi, kas iš biokuro gamina šilumą, t. y. šildo (in a very roundabout way) prie centrinio šildymo prisijungusių gyventojų radiatorius. Galima pirkti biokurą tiesiogiai iš tiekėjo, bet turi pirkti pigiau, nei biržoje. Nuo kitų metų tokiomis sąlygomis turės prekiauti ir privatūs šilumos iš biokuro gamintojai. Jie tuo labai nepatenkinti, bet apie tai kitą kartą.

Su tiek dalyvių, kiek jų buvo suvaryta, „Baltpool“ tampa pavyzdine birža, kurios modelį tikimasi eksportuoti. Tai galima daryti, nes kitur biokuras nėra tapęs pilnaverte žaliava su savo indeksais ir fjūčerzais. Birža jau oficialiai veikia visose Baltijos šalyse ir Danijoje, tačiau kosminio susidomėjimo (išskyrus Latviją) kol kas nematyti. Biržos operatorė nepergyvena ir skaičiuoja, kad įsivažiavimui atskirose rinkose reikės 3-4 metų.

Birža kaip įrankis, kad ir koks nuostabus, nėra tobulas. Įprastas būdas pastatyti šilumos katilą yra toks: randi šilumos pirkėją, kuris pasižadės už konkrečią kainą 10 metų pirkti tavo šilumą. Randi kuro tiekėją, kuris pasižadės už konkrečią kainą 10 metų tau tiekti kurą. Randi katilą, kuris kurą vers į šilumą taip, kad pardavus ją liktų pinigų banko paskolos įmokoms, veiklos sąnaudoms padengti ir pelno (mes gi ne komunistai).

Su tomis dviem sutartimis ir projektu gali eiti į banką, gauti pinigų ir jų pagalba sukurti gabalą BVP. Tačiau bankui reikia ilgalaikės kuro tiekimo sutarties, o tu jos negali pateikti, nes privalai pirkti kurą per biržą. Užbiržinė prekyba čia gali nepadėti, nes šiuo atveju tau svarbiau ne pirkti pigiai, o gauti kurą už konkrečią kainą ilgai. Tai tik vienas pavyzdys, bet faktas, kad visada yra kur tobulėti.

Problema, kurią birža sprendžia, yra, kai biokurą tiekia, šilumą gamina ir ją perka mero draugeliai. Jie viską daro už brangiai ir už tai jiems susimoka miestiečiai. Pastarieji neturi šilumos tiekėjo pasirinkimo, nes šilumos tiekimas yra natūrali monopolija. O miestiečiai merą išrenka tris kartus, bei kėsinasi išrinkti ketvirtą.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/07/istatymu-stiprina-biokuro-birza

Kataras ir OPEC

Kataras pasitraukė iš OPEC. Jau metus laiko blokadoje laikoma šalis spjovė į kaimynes ir nusprendė „susitelkti ties dujų sektoriumi“. Kataras išgauna mažiau nei 2% visos naftos kartelio išgaunamos naftos. Tačiau jis yra didžiausias suskystintų gamtinių dujų tiekėjas pasaulyje. Arčiausiai mūsų jos dujos atplaukia į Lenkiją.

Viešai tikinama, kad sprendimas nėra nulemtas Saudo Arabijos inicijuotos šalies blokados. Instinktyviai norisi sprendimą įterpti į šį kontekstą, tačiau Kataras nebūtinai dangstosi mandagybėmis. Sprendimus apie naftos išgavimą šiandien priima nebe OPEC, o Saudo Arabija ir Rusija. JAV čia taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Tačiau tai, kad ji neturi tiesioginių svertų didinti arba mažinti savo naftos gavybą, padėtį komplikuoja.

Iš šalies žiūrint, naftos geopolitika jau dabar keičiasi. Naujoje naftos pasaulio tvarkoje mūsų psichopatė kaimynė įgauna daugiau įtakos. Ką reiškia vien tai, kad Vienoje susirinkusios OPEC šalys sutarė mažinti gavybą (didinti naftos kainą). Bet tuo pačiu atidėjo galutinį sprendimą, kol savo nuomonę pasakys Rusija. Kitaip tariant, nubėgo pavizavimo į Maskvą.

JAV taip pat ima aktyviau žaisti geoenergetikos žaidimą. Ji šiuo metu yra didžiausia pasaulio naftos išgavėja, tačiau jos poza taip pat yra pasikeitusi. Anksčiau Vašingtonas skatino kapitalizmą, nes buvo įsitikinęs, kad konkurencinėje kovoje JAV bendrovės laimės. Dabartinė administracija prie energijos išteklių bando kabinti viešas ir garsiai trimituojamas geopolitines prasmes. O tai JAV produkcijos patrauklumui nepadeda.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/03/kataras-skelbia-pasitrauksias-is-opec

https://www.vz.lt/rinkos/2018/12/06/ziniasklaida-opec-sutare-del-gavybos-mazinimo

Daugiau elektromobilių

2022 m. mūsų keliuose turėtų važinėti 5 kartus daugiau elektromobilių. „Regitros“ pateikiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota beveik 1.000 elektromobilių, o visą šalies parką sudaro 1,64 mln. transporto priemonių. Gal nelabai įspūdinga, bet nuo kažko reikia pradėti.

Tokie tikslai yra numatyti šalies energetikos strategijoje, kurios įgyvendinimo planui šią savaitę pritarė Vyriausybė. Tai yra pirmoji energetikos strategija, į kurią įtraukiami visi susiję sektoriai – energetikos, transporto, žemės ūkio, aplinkosaugos. Strategija yra netobula, bet gera, o priemonių planas palankiai sutinkamas net priešų.

„Labai keista ir neįprasta matyti, kad atsinaujinančios energetikos atstovai ir ministerija taip gerai sutaria“, – neseniai vykusiame Estijos ambasados energetikos renginyje šmaikštavo Hando Sutteris, „Eesti Energia“ vadas.

Priemonių planą dabar turi patvirtinti Seimas. Tik nemanau, kad tai pavyktų padaryti laiku, jei dabartinė Vyriausybė griūtų. Gal ji gali griūti po to? Gana ilgai neturėjome neišmanėlių energetikos ministrų. Todėl tai vienintelis sektorius, kuriame progresas yra akivaizdus. Bet viskam būna pirmas kartas ir nykus politinis kerštingumas lengvai galėtų sugadinti gerą daiktą.

Iš viso energetikos strategijos įgyvendinimo plane numatyti 34 uždaviniai ir 121 priemonė. 2018–2022 metais tai kainuos beveik 4 mlrd. Eur ES fondų lėšų, įmonių, privataus kapitalo investicijų ir valstybės biudžeto lėšų.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/05/vyriausybe-po-4-metu-keliuose-vazines-penkiskart-daugiau-elektromobiliu

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/05/vyriausybe-pritare-energetikos-strategijos-igyvendinimo-planui

Kiti dalykai

Protestai dėl padidinto degalų akcizo Prancūzijoje vyksta jau ketvirtą savaitgalį iš eilės. Nepaisant to, kad šią savaitę šalies Vyriausybė nusprendė atidėti mokesčio didinimą. Gera žinia – nuo lapkričio vidurio minios susitraukė dešimteriopai ir daugiau. Tačiau protestai vis dar kainuoja – sužeistais protestuotojais ir pareigūnais, bei sunaikintu turtu. Kremlius, žinoma, čia mato galimybę paaitrinti susipriešinimą ir tą daro.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2018/12/08/geltonuju-liemeniu-protestai-prancuzijoje-mazesni

Ignalinos AE paprašė branduolinės saugos inspekcijos leidimo nutraukti jėgainės eksploataciją. Elektrinė jau ardoma daugiau nei dešimt metų. Tačiau ji iki šiol buvo traktuojama kaip veikianti, nes joje buvo branduolinio kuro. Todėl oficialiai, branduolinės saugos požiūriu, kaip suprantu, elektrinės eksploatacija bus nutraukiama tik nuo 2022 m. pabaigos, kai iš jos bus iškrautas paskutinės branduolinio kuro kasetės. 

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/06/branduolinio-kuro-ignalinos-ae-neliks-iki-2023-m

Seimui buvo pristatyti įstatymų pakeitimai, reikalingi terminalo išpirkimui. Vyriausybės planuose numatyta, kad sprendimai turi būti priimti 2018 m. paskutinį ketvirtį, o priemonės įgyvendintos iki 2019 m. paskutinio ketvirčio. Dabar skaičiuojama, kad Seimui pritarus įstatymų pakeitimams nuo 2019 m. antros pusės už SkGD infrastruktūrą vartotojai kasmet mokėtų apie 40% mažiau.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/04/seimas-pradejo-svarstytiskgd-terminalo-ispirkima

Ignalinos AE išmontavimo pinigus valdo Donorų asamblėja. Į ją kadaise kreipėsi Arvydas Sekmokas, prašydamas nebeduoti pinigų elektrinės išmontavimui, kol nebus susitarta su „Nukem“. Šiandien ji demontavimo progresu patenkinta. Jei nieko netikėto neįvyks, galbūt per ateinantį dešimtmetį pavyks susigrąžinti tiek donorų, tiek kitų ES šalių pasitikėjimą mūsų gebėjimu česnaku, švęstu vandeniu ir kryžiais nuo projekto nubaidyti „Rosatom“ su visa rusiška darbo kultūra.

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/03/ignalinos-ae-donorai-ragina-islaikyti-darbutempa

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php