Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(48 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, atsirado naujas būdas tapti gaminančiu elektros vartotoju, „Modus Energy“ užbaigė ketvertą biodujų projektų Baltarusijoje.
Iš tokių vidutinių – pabrango elektra ir dujos gyventojams. Šis procesas itin vilioja politikus kišti nagus prie valstybės valdomų įmonių pinigų.
Be to, ekonomistai turėjo jiems netikėtai kalbėti apie dujų kainas, į savo valdomą biokuro biržą ministerija suvarys visus šilumos gamintojus, neteksime vienos branduolinių atliekų saugyklos.
Štai papunkčiui.
Energijos kainos
Ateinančiais metais daugumai elektros vartotojų elektra brangs nuo 113 iki 130 Eur/MWh, t. y. 15%. Vidutiniškai vartotojas sudegina 1,8-2 MWh elektros per metus. Tai jam kainuos 234-260 Eur per metus, 31-34 Eur daugiau, nei šiemet.
Europoje vidutiniškai už 1 MWh gyventojai moka apie 205 Eur/MWh. Mes už elektrą net ir su pabrangimu mokėsime kone mažiausiai ES. Mažiau – visokie rumunai, brangiausiai – fricai.
Iliustracijai: elektros biržoje penktadienį elektra kainavo 49,22 Eur/MWh. Gyventojai, primenu, už tokį pat elektros kiekį nuo sausio 1 d. mokės 130 Eur. Tai reiškia, kad du trečdalius kainos sudaro įvairūs mokesčiai už geležį, tik trečdalis – už pačią elektrą.
Buitiniai dujų vartotojai 2019 m. mokės 0,46 Eur už kubinį sunaudotų dujų metrą. Tai yra 0,07 Eur už kub. m., arba 17,95% už 1 kubinį metrą daugiau, nei iki šiol. Fiksuotas 3,99 Eur per mėnesį mokestis liko nepakitęs. Tai reiškia, kad visos sąskaitos už dujas skirtumas bus 13-16%.
300-800 kub. m. per metus vartojantys gyventojai už dujas mokės 21-56 Eur daugiau per metus. 1.000-1.500 kub. m sudeginantys vartotojai mokės 70-105 Eur daugiau.
Statistiškai Europoje esame kažkur paskutiniame vienodai mažos dujų kainos dešimtuke. Paskutiniais duomenimis – 2018 m. 1 pusmetį – mokėjome 39,9 Eur/MWh. Daugiausia ES moka švedai (113 Eur/MWh), mažiausiai – rumunai. Kitais metais mokėsime +15%,išeis apie 46 Eur/MWh.
Tai, kad įprasti buitiniai vartotojai vis dar dujas perka kubiniais metrais, mane be galo stebina. Kaip prie „Gazprom“, taip ir šiandien. Kaip už dešrą mokėt pagal ilgį. Dievaži, reikia kuo greičiau realiai liberalizuoti energijos tiekimą namų ūkiams, kad į šį sektorių atkeliautų 21 a.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/30/duju-kubas-buitiniams-vartotojams-brangs-7-centais
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/30/elektros-kaina-gyventojams-nuo-sausio-kils-17-cento
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/30/let-vadovas-energijos-brangimas-saskaitu-pernelyg-neisaugins
https://www.vz.lt/pramone/2018/11/30/pabrangus-elektrai-rengiasi-ir-2008-m-scenarijui
Skvernelis ir ESO
Praėjusią savaitę Saulius Skvernelis žadėjo imtis priemonių, kad energijos kainos gyventojams nedidėtų. Trečiadienį visiems teko pripažinti, kad mažinti kainas vartotojams nelabai yra iš ko. Nes kainų augimą lemia objektyvios, visam regionui ir visai Europai būdingos priežastys.
Tačiau galų gale buvo šiek tiek sumažinta gamtinių dujų tiekimo kaina. ESO turėjo 2014-2016 m. sukaupusi rezervą, 3,2 mln. Eur iš jo bendrovė pravalgys per ateinančius metus. Tam, kad sumažėtų viena dujų kainos dedamoji ir, tuo pačiu, galutinė gamtinių dujų kaina vartotojams 1-2 centais už kubinį metrą.
ESO veikla yra reguliuojama. Tai reiškia, kad tarifai, kuriuos ji gali taikyti vartotojams už paslaugas, turi būti pristatyti ir pagrįsti priežiūros institucijai. Reguliuotojui. Jis vadinasi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Reguliuotojas yra nepriklausomas buhalteris – jis paskaičiuoja, kiek reguliuojamos bendrovės gali prašyti už paslaugas ir ar tarifai, kurie yra taikomi įvairioms vartotojų grupėms, sutelpa į tas maksimalias sumas.
Skaičiavimuose visuomet yra apytikrių vertinimų (prognozuojamos kainos, išlaidos, sąnaudos). Todėl kartais išlaidos ir pajamos neatitinka prognozių. Jei dėl reguliavimo apsiskaičiavimo lieka pinigų, jie grąžinami vartotojams. Reguliuotojas apie tai paprastai garsiai praneša – tas ir tas tada ir tada iš vartotojų susirinko per daug pajamų, kitais metais tarifai tiems patiems vartotojams bus mažinami ta permokėta suma.
Jei pinigų lieka dėl efektyvios bendrovės veiklos, jie, logiškai mąstant, turėtų grįžti dividendų pavidalu į šalies biudžetą. Rezervas, anot ESO, atsirado dėl efektyvesnės bendrovės veiklos. Bet pinigai yra grąžinami dujų vartotojams. Galbūt aš kažko nesuprantu.
Pagal nutylėjimą, valstybės kapitalo įmonės neturėtų veikti politikų reitingams. Neturiu įrodymų, kad dalies rezervo sudeginimas būtų atliktas politiniu užsakymu. Tai, kad premjeras paskelbė kovosiantis su energijos kainų augimu, o ESO sudegino rezervo tam, kad būtų apmalšintos labiausiai vartotojams pasijausiančių dujų kainos, yra įdomus sutapimas.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/30/gamtiniu-duju-skirstymo-islaidas-dengs-sukauptu-rezervu
Nafta ir dujos
Diskusijos dėl energijos išteklių kainų nebuvo kilusios pastaruosius penkerius metus. Ekonomistai, užklupti netikėtai, šią savaitę puolė sakyti, kad dujų kaina seka naftos kainą. Taip nebėra. Dujos Europoje yra išteklius pats sau, su savo sezoniškumu ir kaprizais.
Kai olandai 1959 m. atrado dujas Groningeno dujų telkinyje, jie nežinojo, kiek jos kainuoja. Tokio produkto iki tol niekam Nyderlanduose tiesiog nereikėjo. Buitiniai vartotojai tapo pirmuoju dujų pardavėjų taikiniu. Dujos turėjo nukonkuruoti naftos produktus, degintus šildytis ir maistui ruošti. Todėl gamtinių dujų kaina buvo susieta su tuo, kas šiandien vadinama naftos produktų krepšeliu.
„Gazprom“ iki visai neseniai su juo siejo savo parduodamų dujų kainas. Todėl mažiau susipažinę su dujų rinka žmonės žiūrėdavo į naftos kainą ir joje žvelgė tendencijas (labiau susipažinę žiūrėjo į dujų kainą Estijoje).
Per pastaruosius 10 metų Europoje susiformavo likvidžios gamtinių dujų biržos. Dujų sutartyse vietoje naftos produktų atsirado gamtinių dujų kainos kuriame nors Europos dujų prekybos taške. Į tokią naują realybę Lietuva iš „Gazprom“ monopolio išpuolė 2016 m.
Gamtinių dujų kaina Lietuvoje nuo pasaulinių naftos kainų yra atsiskyrusi jau kelis metus. Mieli didieji komerciniai bankai, už šią konsultaciją mielai paimsiu 40% jūsų vyriausio ekonomisto gaunamos mėnesio algos dydžio komisinį mokestį. PM.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/26/dujos-europoje-pabrango-dvigubai-skgd--penktadaliu
https://www.vz.lt/premium/verslo-klase/2018/07/22/didziausiame-europos-raumenyje-istrigo-duju-adata
Kiti dalykai
Užduotis daugiabučius priversti statytis saulės modulius ant stogų – sunki. Renovacija pateikė pamokų, kaip kaimynai daugiabučiuose mėgsta drauge ką nors pirkti. Todėl į Seimą keliaus pasiūlymas leisti energiją gaminti ir vartoti geografiškai skirtingose vietose. Tai yra, gyvendamas daugiabutyje gali ant savo 6 arų sodo stogo pasistatyti saulės elektrinę ir ten gamintis elektrą savo butui. Jei Seimas pritars, turėsime labai advanced gaminančių vartotojų modelį.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/28/daugiabuciai-galesstatytis-saules-elektrines
Savivaldybės skundėsi Viktorui Pranckiečiui, kad joms reikia prekiauti biokuru biržoje, o kitiems nereikia. Energetikos ministerija į savo valdomą biokuro biržą nukreipė dar ir nepriklausomus šilumos gamintojus. Vis dar nesuprantu, kam iš to bus naudos, išskyrus pačią biržą, kuri ministerijos vardu galės mokėti daugiau dividendų į biudžetą. Sako, kad pigesnių, nei biržoje, sandorių sudarymo tvarka bus supaprastinta, tai gal tai gerai.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/26/i-biokuro-birza-genair-nepriklausomus
„Modus Energy“ už 17,6 mln. Eur pastatė keturias biodujų jėgaines Baltarusijoje. Šalia gyvulininkystės kompleksų Bresto ir Gardino apskrityse įrengtų jėgainių bendra galia siekia 4 MW. Vartotojams per metus jos sugeneruos apie 32 GWh elektros energijos. Dar 5 panašūs projektai šioje šalyje bus įgyvendinti kitąmet.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/28/modus-energy-uzbaige-4-bioduju-projektus-baltarusijoje
Neteksime vienos radioaktyvių atliekų saugyklos. Ji, tiesa, neveikia jau 30 m. Maišiagalos saugyklos turinį dabar reikės iki 2023 m. išvežti į Ignalinos AE, visas džiaugsmas kainuos 16 mln. Eur, bet padės sutaupyti po 0,14 mln. Eur kasmet. Nerūšiuotos atliekos į saugyklą buvo dedamos 1963-1988 m.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/27/siuloma-panaikinti-maisiagalos-radioaktyviu-atlieku-saugykla
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.