Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(47 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, sužinojome keletą datų dėl elektrinių statybos, investuotojai, pasirodo, mėgsta Lietuvą pramonės investicijoms, Lietuva sulaukė paramos derybose dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo.
Iš tokių vidutinių – 600 mažeikiškių remontininkų ir inžinierių Kalėdas praleis be darbo, nes juos nemokamų atostogų paleidusios bendrovės negauna „Orlen“ užsakymų, o Kruonio HAE nuo kitų metų uždarys vieną savo vamzdžių.
Be to, estai siūlo uždrausti elektros eksportą iš Karaliaučiaus, o danų „Orsted“ pusę vėjo jėgainių parko jūroje pardavė už 4,46 mlrd. GBP.
Štai papunkčiui.
Prieš rusišką elektrą
„Eesti Energia“ yra didžiausia elektros gamintoja Baltijos šalyse. Estai turi savo neįtikėtinai teršiančių naftos skalūnų, kuriuos degina, ir, kaip ir visi, juda link atsinaujinančios energetikos. Hando Sutteris, bendrovės vadovas, dar kartą iškėlė mintį apie tai, kad konkurencija tarp rusiškos elektros ir ES gaminamos elektros yra nelygiavertė.
Taip yra dėl dviejų priežasčių. Rusijoje dujos parduodamos kelis kartus pigiau, nei į ES eksportuojamos dujos. Taip pat ir Karaliaučiuje, kur rusai ką tik prisistatė dujomis kūrenamų elektrinių. Be to, Rusijoje nėra jokių taršos mokesčių. O būtent ES taršos mokesčiai šiais metais pakėlė elektros gamybos savikainą. Todėl elektros gamintojams sunku konkuruoti su importu iš Karaliaučiaus.
„Eesti Energia“, žinoma, pati tiesiog nori parduoti daugiau elektros. Bet jų išsakomi argumentai turėtų neraminti ir mus. Ruošiame mechanizmus civilizuotu būdu vystyti savo elektros gamybą. Jei elektros kainą dempinguoja Karaliaučiuje deginamos rusiškos dujos, tuomet mes iš savo kišenės turėsime labiau skatinti elektrinių statytojus, tam, kad jie elektrą gamintų čia.
Paradoksas. Taršos leidimai, turintys mažinti taršą, lemia tai, kad Baltijos šalyse rinkos dalį suvalgo ne nauja, netarši ir žalia energijos gamyba, o taršios už sienos stovinčios elektrinės.
Didžiausia baimė, žinoma, yra tai, kad dalies importo uždraudimas augintų elektros kainą, bent jau kol tiek elektros importuojame. Daug entuziazmo iš politikų šiuo klausimu nesitikėčiau.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/22/estai-ragina-riboti-elektros-importa-is-karaliauciaus
Naftos perdirbimas
Mes turime naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Ją valdo lenkų „PKN Orlen“, viena iš „Fortune 500“ bendrovių. „Orlen Lietuva“ perka naftą ir iš jos gamina degalus (dyzeliną ir benziną). Jos produkciją perka didžioji dalis Lietuvos degalinių, todėl naftos perdirbimo gamykla yra strateginė bendrovė. Tačiau pati įmonė nėra atvira. Švelniai tariant.
Nesu tikras, kaip komunikacija yra tvarkoma Lenkijoje, bet „Orlen Lietuva“ elgiasi, kaip nematę žurnalisto gyvenime. Nepaisant to, kad tiek mūsų politikai ir geležinkeliečiai, tiek Mažeikių savivalda, bei miestelio verslo asociacija apie naująją vadovybę atsiliepia gerai ir tik gerai, o pati bendrovė gražiai organizuoja savireklamos renginius.
Bet teko pabendrauti su miestelio rangos bendrovėmis. Jų pasakojimas turbūt nestebina žinant, kad jie dirba su monopolistu. Bet „Orlen“ direktorius nepaneigė jų papasakotos istorijos ir nepasiūlė savo versijos. Galbūt dėl to, kad gavau vos 20 minučių pokalbiui su vadovu, kuris į interviu sureagavo kaip į tardymą.
Bet kokiu atveju, tai palieka daug vietos spekuliacijoms ir man nepatinka, kad turiu daug informacijos taškų ir labai mažai siūlo, kuriuo galėčiau užtikrintai juos sujungti.
Rugsėjį–spalį pasikeitus keliems padalinių direktoriams, reikšminga lietuvių bendrovių dalis nebegauna „Orlen“ užsakymų darbams atlikti. Pačios bendrovės negauna paaiškinimo, kodėl. Todėl Kalėdas apie 600 šių bendrovių darbuotojų sutiks be darbo. „Galbūt kai kurios bendrovės tiesiog nelaimi konkursų“, – sako „Orlen Lietuva“ vadovas.
Pati bendrovė ruošiasi milžiniškam gamyklos upgreidui, kurio reikia norint prisitaikyti prie besikeičiančių taršos direktyvų. Nesu tikras, ar gudru yra marinti vietos, t. y. pigiausias rangos bendroves prieš tokį remontą. Nebent tai yra kažkoks didesnis planas, apie kurį man „Orlen“ nesako.
Pletkai: mechanikai bendrovėje pakraupę, nes gamykla sena, jai reikia daug priežiūros ir baiminamasi dėl prastėjančio techninio lygio. Paskutinis didelis gaisras ten kilo 2006 m., bet vadovybė gaišina vietos bendroves, todėl viską laiko ant siūlo. Dar pletkų: nugaišinę keletą silpnesnių bendrovių patys „Orlen“ atsives savo nuosavą „Orlen Serwis“, kuri pigiai susisamdys darbų neturinčius, bet kvalifikuotus inžinierius ir mechanikus. Taip bendrovė didžiąją dalį remonto darbams reikalingų pinigų pasiliktų sau.
https://www.vz.lt/pramone/2018/11/21/600-mazeikiskiu-kaledas-sutiks-neapmokamose-atostogose
Elektros gamyba
Esame per savo išrinktuosius tarnautojus Vyriausybėje nusprendę ilgainiui pasigaminti visą sau reikalingą elektrą. Tai darysime kuo labiau iš atsinaujinančių išteklių. Tai buvo įrašyta oficialioje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Kitaip tariant, įrašyta į tam skirtą dokumentą, nuo kurio gali atsispirti visokiausi teisiniai ir biurokratiniai procesai. Dabar viešojoje erdvėje išgirdome įvardytas datas, kada statysime vėjo ir saulės jėgaines, vėjo jėgaines jūroje ir kitas reikalingas elektrines.
Iki 2019 m. vidurio ketinama suderinti naują atsinaujinančių išteklių paramos schemą. Kitaip tariant, ketinama iki tol paaiškinti Briuseliui, kad mes nesiimam mokesčių mokėtojų pinigais šerti verslo tiesiog šiaip sau. Ir tuomet, trečią 2019 m. ketvirtį bus paskelbtas paramos konkursas, kuriame dalyvaus visos elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių rūšys. Saulė ir vėjas sausumoje, galbūt baterijos.
Ministerija planuoja, kad 2020 m. pirmą ketvirtį jau bus įvykęs pirmasis „galios mechanizmų aukcionas“. Čia toks mandras terminas apibūdinti konkursą, kuriame bus kviečiama statyti elektrines, kurių mums reikia. Kadangi tuo pačiu statysime ir daug vėjo ir saulės, reikia tokių elektrinių, kurios gamintų, kai vėjas nepučia ar saulė nešviečia.
Vėjo jėgainės jūroje kadaise kėlė aistras. Ginčytasi, kas turėtų išžvalgyti ir paruošti jų statybvietes jūroje. Dabar tam nuspręsta įkurti Lietuvos energetikos agentūrą ir šie konkursai įvyks anksčiausiai 2021 m. Nebent bus suderėta konkursus organizuoti visoje Baltijos jūroje, visoms regiono šalims drauge (kas būtų osom).
Lietuva per metus suvartoja, grubiai tariant, 11 TWh elektros. Pernai pagamino 2,5 TWh iš AEI. Iki 2022 m. šitą skaičių ketinama padvigubinti, iki 5 TWh, o tai reiškia, kad kiek mažiau nei pusę elektros pasigaminsime patys vien tik iš atsinaujinančių išteklių. Žiūrim, kaip seksis.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/20/konkursai-vejo-jegainems-juroje--anksciausiai-2021-m
Kiti dalykai
Aiškėja derybinės pozicijos dėl Ignalinos AE finansų 2021–2027 m. Europos Parlamento energetikai siūlys uždarymui duoti 720 mln. Eur, tiek prašo ir Lietuva. EP buhalteriai pavasarį dar nenorėjo duoti nieko, bet patvirtina principinė viso parlamento pozicija – reikia skirti 780 mln. Eur (suma tikslinama). Europos Komisija nori duoti 552 mln. Eur. EP balsai – veikiau patariamieji, EK – svarbūs. Sprendimą priima visų šalių vadovai.
Mūsų visų turtą valdanti AB „Lietuvos energijos gamyba“ trenkė kumščiu – jei jūs mums neduodate pinigų, mes užsidarome (iš dalies). Kruonio HAE nemokėjo vieno mokesčio... tiesiog. Nuo kitų metų mokestis bus pritaikytas. Jis privers jėgainę uždaryti vieną iš dviejų rinkoje veikiančių agregatų. Toks blaškymasis nėra normalu. Nežinojimas, kad nemoki skirstymo mokesčio už dalį naudojamos elektros yra dar nenormaliau.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/20/ketinama-stabdyti-viena-is-keturiu-kruonio-hae-agregatu
„Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad daugiau nei pusė užsienio investicinių projektų, paskelbtų 2010–2017 m., buvo sutelkta į pramoninės gamybos sritis – automobilių, metalo pramonę, elektroniką. Viso tai yra 100 į pramonę nutaikytų užsienio investicijų. Daugiau pramonės – daugiau energijos reikia, geresnę energijos sistemą turim. 40% visų investuotojų savo padaliniuose vykdo ar vykdys mokslinę tiriamąją veiklą.
https://www.vz.lt/pramone/2018/11/22/dar-100-gamyklu-per-ateinancius-penkerius-metus
Danijos bendrovė „Orsted“ pardavė 50% didžiausio pasaulyje vėjo jėgainių parko jūroje. Pusę „Hornsea1“ įsigijo investicinis fondas „Global Infrastructure Partners“. Sandorio kaina yra apie 4,46 mlrd. GBP. 174 „Siemens Gamesa“ 7 MW galios vėjo turbinos bus iki 2021 m. sumontuotos 407 kvadratinių kilometrų teritorijoje Šiaurės jūroje. Bendra galia – 1.218 MW.
https://www.vz.lt/rinkos/2018/11/18/menesio-sandoris-45-mlrd-gbp-investicija-ivejo-jegainiuparka
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.