Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(44 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, Briuselis pavizavo gamtinių dujų terminalo paramos schemą, pasitvirtinom evakuacijos planą, jei Astravas sprogtų, o dujos kaip kuras laivams populiarėja sparčiau, nei tikėtasi.
Iš tokių vidutinių – prasidėjo kasmetinė drakė tarp didžiausių Lietuvos elektrinių ir valstybės tarnautojų dėl pinigų, ir niekas nepanoro Lietuvoje ieškoti naftos.
Be to, „Klaipėdos nafta“ pasiskaičiavo, kiek reikės skolintis terminalo išpirkimui, mes visi atpigom kaip elektros vartotojai, sena energetikų nuodėmė išlindo į paviršių.
Štai papunkčiui.
Didelės elektrinės
Metai artėja į pabaigą, įsisuka kasmetinis „Lietuvos energijos gamybos“, Energetikos ministerijos ir rinkos reguliuotojo šokis. Jis prasideda, kai pastarieji du pamėgina mažiau pinigais maitinti pirmąjį, o baigiasi, kai jie pirmajam duoda beveik viską, ko jis nori.
Šiais metais smogta į skaudžią vietą – strateginį rezervą. Taip skambiai pavadinta naujausios formos subsidija naujausiam Elektrėnų elektrinės blokui. Ši subsidija 2016 m. buvo 25 mln. Eur, 2017 m. – 34 mln. Eur, 2018 m. – 22 mln. Eur. Tai tolimas aidas geriausių laikų, kai Elektrėnai kasmet gaudavo po 100 mln. Eur, bet vis šis tas.
2019 m. bus visai blogai – nuspręsta neskirti nieko, o tik susigrąžinti beveik 3 mln. Eur perteklių už 2017 m. „Lietuvos energijos gamyba“ per akcijų biržą bemat pranešė, kad įmonė „vertina blokų veiklą“. Taip skamba grasinimai užsidaryti jau kelintus metus iš eilės.
Side note: elektrinės bloką įsivaizduokite kaip „Toblerone“ gabalėlį. Elektrėnai iš viso per savo ilgą gyvavimo laikotarpį turėjo 9. Dabar liko 3, iš kurių kokią nors funkciją atlieka 2. Nusenę blokai yra arba jau išmontuoti, arba išmontuojami. Iš trijų likusių 2 neišvengiamai užsidarys 2023 m.
Šiemet atsirado naujas šokio judesiukas – Kruonio HAE. Bet šokama pagal tą pačią melodiją. Jei panaikinsite lengvatą – uždarysime dalį elektrinės.
Kasmetinis šokis rodo, kad Energetikos ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos energija“, „Lietuvos energijos gamyba“ ir rinkos reguliuotojas (susijusios pusės) neturi vieno plano, ką daryti su legendiniais, bet pamažu prasmę prarandančiais elektros gamybos įrenginiais Elektrėnuose. Kartoju: mūsų tarnautojai ir mūsų turto prižiūrėtojai (ir vienas nepriklausomas reguliuotojas) nesugeba tarpusavyje sutarti, ką daryti su mūsų turtu.
Galėtume tiesiog uždaryti visus Elektrėnus. Miestelis mirtų, bet kam kada miesteliai rūpėjo. Tačiau negalime to padaryti iki šio pavasario. Trijų Elektrėnų blokų reikės atlikti sinchronizacijai su Vakarais būtiną izoliuoto darbo bandymą. Už šį gerą darbą, kaip priklauso, Elektrėnams sumokės „Litgrid“, ne Vyriausybė.
Nesitikiu, kad netrukus po to pamatysiu didelį gražų planą su infografikais, kuriame pasavaičiui bus nurodyta, kas ir kada bus daroma su 7, 8 ir 9 Elektrėnų bloku. Ir juose dirbančiais žmonėmis. Nors norėčiau.
https://www.vz.lt/energetika/2017/07/05/nepajudinama-rezervo-elektrine-elektrenuose
Energetika ir laivyba
Tendencijos laivybos sektoriuje kuria palankias sąlygas SkGD kaip laivų kuro panaudojimui Baltijos jūroje. Kadangi šiuo metu Klaipėdos terminalas yra svarbiausias dujų tiekimo jūra šaltinis regione, platesnis SkGD naudojimas laivyboje reiškia ir daugiau veiklos „Klaipėdos naftos“ valdomam „Inedpendence“.
Nesu tikras, ar kas bandė skaičiuoti, kiek energijos išnaudoja laivai Baltijos jūroje kasmet. Bet jei visi Baltijos jūroje 2020 m. plaukiosiantys mažos apimties dujovežiai vieną kartą pasikrautų Klaipėdoje, jie išnaudotų nepilną vieną dujų krovinį, apie 7% visų dabar į terminalą pristatomų dujų.
Nepaisant to, potencialas nėra išgalvotas ir į jį nusitaikė eilė regiono bendrovių. Tarp jų – „Novatek“, drauge su „Gazprom“ kitąmet paleisiantys dujų skystinimo gamyklą ant Baltijos kranto. Panašu, kad bent dalis šių dujų skirta Vokietijos antžeminio transporto rinkai, kita – Skandinavijai. Kaip tai atsilieps „Klaipėdos naftos“ planams, pasakyti sunku. Labai skiriasi žaidėjų verslo modeliai. Laikas parodys, kurie bus sėkmingesni.
„Novatek“, jei nesate apie ją girdėję, yra privati energetikos įmonė Rusijoje. Jos 28% akcijų priklauso vadovui Leonidui Michelsonui, 18% – prancūzų „Total“. Kita vertus, 9% bendrovės priklauso „Gazprom“, 24% – Genadijui Timčenkai, Putino bičiuliui. Regis, ji tampa sankcijomis technologiškai supančiotos Rusijos įrankiu SkGD rinkoje.
1721 m. Švedija, iki tol šimtmetį Baltijos jūrą turėjusi kaip savo vidaus jūrą, buvo priversta pripažinti pralaimėjimą Šiaurės kare Rusijos imperijai. Tuomet Petras I-asis išsikirto langą į Europą ir pastatė Sankt Peterburgą. Šiandien per šį langą į Europą plūsta Rusijos geopolitiniai interesai. Dujų pavidalu.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/31/rusiskos-skgd--i-baltijos-bangas
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/21/skgdlaivybojevieta-dar-tures-issikovoti
Senas longrydas apie „Novatek“ projektą Arkties vandenyno pakrantėje „Yamal LNG“ (šiandien jis sėkmingai užbaigtas ir veikia):
https://www.vz.lt/article/20161205/PREMIUM/161209773
Kiti dalykai
1,6 mln. elektros vartotojų aprūpinimą elektra konsultantai EY anksčiau įvertino 32 mln. Eur. Dabar sandorio, kurio metu „Lietuvos energija“ persideda šią veiklą iš vienos kišenės į kitą, suma buvo sumažinta iki 27 mln. Eur. Jokio kriminalo, taip numatyta iš anksto.
Suma man atrodo keistai maža. 100-120 mln. Eur pajamų per metus, vertė – 30 mln. Eur. Bet reikia pažymėti, kad aš ne verslų vertinimo ekspertas, toli gražu.
Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino šiuo metu galiojančią ir nuo kitų metų galiosiančią SkGD terminalo paramos schemas. Čia kaip ir formalumas beveik. Žinant, kad tokių su EK dar nesuderintų paramos schemų yra visa eilė – tai gera žinia. Beje, viena iš tų nesuderintų schemų – subsidijos Elektrėnams.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/31/europos-komisija-patvirtino-skgd-terminalo-paramos-schemas
Vyriausybė patvirtino atnaujintą Valstybinį gyventojų apsaugos nuo branduolinės ar radiologinės avarijos planą. Didelės avarijos Astravo AE atveju būtų evakuojama apie 6.000 Lietuvos gyventojų, esančių 30 km zonoje nuo šios branduolinės jėgainės. Į šią zoną Vilnius nepatenka. Aktyvioji apsaugos zona apima teritorijas Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse.
Lietuvos energetikos sektorius amžiaus pradžioje buvo pertvarkomas. Iš dalies – kaip higiena, iš dalies – ruošiantis Visagino AE projektui. Ten nutiko daugybė įdomių fintų ir senų istorijų siūlai vis dar laikas nuo laiko išlenda.
Vienas mažytis epizodas: kai AB „Lietuvos elektrinė“ virto AB „Lietuvos energija AB“, o ši – AB „Lietuvos energijos gamyba“, kažkur procedūrose užsiliko neišpirktos Vidmanto Martikonio akcijos. Kol valstybė „ieškojo tinkamo sprendimo iš susidariusios sudėtingos situacijos“, jai prikapsėjo 0,25 mln. Eur įsiskolinimas.
„Klaipėdos nafta“ susikaičiavo, kad terminalo išpirkimui jai reikėtų skolintis apie 308 mln. Eur (nuoma nuo 2019-2024 m. + laivo įsigijimas). Lietuvos gaunama ekonominė vertė, išpirkus SkGD laivą ir šaliai užsitikrinus ilgalaikį dujų tiekimą, siektų 94–407 mln. Eur, priklausomai nuo regioninės dujų rinkos integravimo (bus integruota) ir dujų paklausos ateityje (mažės, klausimas – kaip sparčiai).
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/29/skgd-terminalo-ispirkimui-klaipedos-naftaiskolinsis-per-300-mln-eur
Pirmą kartą po 6 metų skelbtas naftos žvalgybos ir gavybos vakarų Lietuvoje konkursas nesulaukė dalyvių. Pastarąjį kartą, 2012 m., konkursą ieškoti angliavandenilių laimėjo „Chevron“. Geologijos tarnyba teigia, kad didiesiems žaidėjams mes neįdomūs, nes nenaftingi. Tiesa, bet manau, kad ne tik dėl to.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/02/lietuviskos-naftos-ieskotojuneatsirado
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.
https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
P. P. S. Lapkričio 20 d. VŽ organizuoja kasmetinį „Baltijos energetikos forumą“, rimčiausią energetikos konferenciją Lietuvoje. Su eile pranešėjų iš visų mūsų energetikai reikšmingų šalių aiškinsimės, kur padėti pinigai ir nauda visuomenei energetikoje ateinantį dešimtmetį. Jei skaitote #darbėnus ir darbdavys žadėjo apmokėti konferencijas – štai viena, kurioje norėtumėt sudalyvauti.