Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(43 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, veiklą pradėjo Lietuvos energetikos agentūra, didmeninio elektros tiekimo rinkoje atsirado naujas elektros tiekėjas, Billas Gatesas investuoja į žaliąsias technologijas Europoje.
Iš tokių vidutinių – Seimas priėmė didžiausią įstatymą-nesąmonę, kokią man yra tekę matyti, Angela Merkel nusprendė nuspirkti Vašingtono prielankumą, o „Klaipėdos naftai“ trys metų ketvirčiai nebuvo fantastiški.
Be to, pasišnekėjome su nauju ESO vadovu, švenčiame „Independence“ ketvirtąsias įplaukimo į Klaipėdą metines.
Štai papunkčiui.
Perkami principai
Angela Merkel, panašu, bus perkandusi JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Jei kam dar nebuvo iki galo aišku, žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas apnuogino vienintelę principinę poziciją, kurią ši JAV prezidento administracija turi: „mūsų palankumas yra transakcinis“. Kitaip tariant, „pirkite mus“.
Vokiečiams tai labai tinka. Vašingtono transakcinis požiūris į „Nord Stream 2“ visiškai sutampa su transakciniu Berlyno požiūriu į „Nord Stream 2“: „mes „DowDuPont“ padėsime pasistatyti SkGD terminalą, jūs nemojuosite sankcijomis“.
JAV palankumas, tikimasi, kainuos tiek, kiek paramos bus skiriama „pirmajam Vokietijos SkGD terminalui“. Toks terminalas yra visiškai nebūtinas. Užtenka žvilgtelėti į dujotiekių raizgalynę ties Vokietijos siena su Belgija ir Nyderlandais, ir tampa aišku, kad vieni didžiausių SkGD importo terminalų Europoje yra ir visada buvo Vokietijos pramonininkų arsenale.
Amerikiečiai negali nukreipti daugiau dujų į Europą. Dujovežiams kelią rodo ne politikai, o rinkos ir Azija vis dar nepasotinta. Bet šiame susitarime yra ir kitas amerikiečių naudos gavėjas. Galime stebėti vokiečių energetikos milžinių RWE, „Uniper“ ir amerikiečių „DowDuPont“ lenktynes – kas pasiims vokiečių mokesčių mokėtojų pinigus pirmas. Bet tikėtina, tai bus pastaroji chemijos pramonės milžinė.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/25/vokiskos-lenktynes-link-pirmojo-skgd-importo-terminalo
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/23/berlynas-galiausiai-uzsinorejo-skgd
O čia šiek tiek apie Donaldo Trumpo poziciją Saudo Arabijos atžvilgiu.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/10/18/trumpas-nenori-atsukti-nugaros-naftos-valdovei
Ką veikti ESO
Susipažinome su naujuoju ESO generaliniu direktoriumi Mindaugu Keizeriu. Jis sako, kad per ateinančius metus bendrovė turėtų išspręsti šiuo metu ko gero migločiausią bendrovės, valdančios visus Lietuvos elektros ir dujų skirstymo tinklus (laidus ir vamzdžius nuo magistralių iki namų), klausimą. T. y. išsiaiškinti, ką visgi juos valdanti „Lietuvos energija“ jiems leis veikti, o ko – ne.
ESO yra infrastruktūros operatorius. Jis turi būti neutralus, prisileisti visus ir suteikti visiems vienodas sąlygas pasinaudoti tinklais. Tačiau šiuolaikinis požiūris į vadybą ir moderni energetika sukūrė eilę pilkųjų zonų, kuriose infrastruktūra ir paslaugos persipina.
Pirma, pripažinkime, mums ESO nelabai rūpi. Ji turi elektrą ir dujas įvesti patogiai, pigiai ir greitai. Orientaciją į klientą ESO deklaruoja. Vadinasi, bendrovė turi atlikti viską, ko man ar jums prireiktų, šiuolaikiniais standartais. Tai yra, įvesti elektrą, dujas, įrengti saulės elektrinę ar elektromobilio krovimo stotelę, galbūt – šilumos siurblį ar geoterminį šildymą.
Tačiau šios veiklos, sakytų jums tuo užsiimantys privataus verslo savininkai, ne valstybinio monopolisto reikalas. Be to, „Lietuvos energija“, ESO akcininkė, taip pat šnairuoja į tokias veiklas. Holdingas nenori, kad ESO lįstų ten, kur veikti galėtų naujasis įmonių grupėje kuriamas flagmanas – valstybinės įmonių grupės komercinė organizacija.
Problemą vadovui reikės išspręsti. Nes šis klausimas, jei teisingai suprantu, buvo viena iš priežasčių, kodėl ankstesnė vadovė gavo „akcininko pasiūlymą trauktis iš pareigų“. Kol kas vadovo požiūris, panašu, sutampa su „Lietuvos energijos“ brėžiama kryptimi.
Beveik jubiliejus
Lygiai prieš ketverius metus į Klaipėdos uostą įplaukė „Independence“, išvadavęs Lietuvos politikus nuo poreikio „kurti darbo grupę deryboms su „Gazprom“. Pavarčius senesnius straipsnius apie politikų diskusijas dėl dujų kainų Lietuvoje pasidaro labai akivaizdu, kad tai suveikė būtent taip, kaip planuota. Na, buvo ir kitų pokyčių, bet terminalas – tikrai vienas lemiančių veiksnių.
2015 m. „Inedpendence“ turėjo vieną klientą, valstybės įstatymu nurodytą būtiną veiklą vykdančią „Litgas“. 2016-ųjų metų pradžioje didieji dujų pirkėjai pasirašė sutartis su „Statoil“, kol „Gazprom“ delsė pasirašyti naujas sutartis ir bandė dujas parduoti aukcionuose. Vėliau žinia po žinios žymėjo ir infrastruktūros užbaigimą, ir komercinės terminalo veiklos plėtrą.
Ne visiems terminalo pasistatymas yra tokio svorio įvykis, kaip mums, energetikos prasme nykštukinei valstybei. Tačiau tai, kad mes buvome politiškai ir ekonomiškai priversti projektą įgyvendinti, atnešė netikėtos naudos. Mes turėjome išmokti terminalo veiklą pritaikyti eilei smulkesnių klientų, o ne, kaip įprasta, taikantis prie vieno didelio.
Tai yra unikali patirtis. FSRU – tokių terminalų kaip mūsiškis – technologijai populiarėjant, tikėtina, kad „Klaipėdos nafta“ ras, kam ši patirtis gali būti įdomi ir vertinga, o man patinka, kai pinigus žmonėms moka už tai, ką jie geba ir žino, o ne už tai, ką jie iškasa ar sukala.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/27/nepriklausomybe-nuo-gazprom-po-ketveriu-metu
Kiti dalykai
Seimas atmetė prezidentės veto įstatymų pataisoms dėl atliekų deginimo jėgainių. 20 km nuo gyvenviečių ir visa kita. Pataisos yra tokia fantastiška nesąmonė, kad trūksta žodžių.
Pirma, pataisos neparemtos absoliučiai jokiais empiriniais duomenimis ar logika. Antra, jos negalioja jokiems šiuo metu planuojamiems ar vystomiems projektams, bet užkerta kelią projektams ateityje, nepaisant to, kad naujiems projektams nėra jokio ekonominio pagrindimo ir sektoriaus perspektyvos yra neigiamos. Trečia, įstatymo pataisos įpareigoja Vyriausybę peržiūrėti projektus, kurie šiuo metu vykdomi ir kurių niekas Vyriausybėje neketina stabdyti. Ketvirta, įstatymo pataisos sulauks dar pataisų toms pataisų dalims, kurios negalioja jokiems šiuo metu vystomiems projektams.
Katastrofos nėra, tik nesąmonės įstatyminėje bazėje. Na, nebent vyriausias mūsų visų samdinys, premjeras Saulius Skvernelis, apsigalvos ir nuspręs įnešti chaoso į šilumos sektorių.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/26/istatymu-leidybos-tarsa
33 000 MW. Toks buvo paskutinis Černobylio ketvirtojo reaktoriaus galios rodiklis, užfiksuotas valdymo prietaisais. Tai 9 kartus daugiau šilumos energijos, nei reaktorius turėtų gebėti gaminti. Paskui kilo du sprogimai ir gaisras. Po Černobylio reaktoriaus nelaimės atlikti tyrimai parodė, kad ją sukėlė tie patys veiksniai, dėl kurių šiandien nerimaujame Astravo AE projekte. Jei esate nusiteikę dar vienam longrydui – štai „Verslo klasės“ straipsnis apie nelaimę Černobylyje.
https://www.vz.lt/premium/verslo-klase/2018/10/20/krovininis-reisas-cernobylisastravas
Rinkoje atsirado naujas elektros tiekėjas, „Modus Group“ priklausantis „Axton Commodities“. Jie privatūs ir eina muštis su eile valstybinių įmonių. Konkurencija – gerai. Įdomu, kad įmonė orientuojasi į paslaugas vėjo elektrinių statytojams. O tai jau pavyzdys, kaip aplink žaliąją energetiką kuriasi naujos verslo formos.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/24/modus-group-prekiaus-elektra
Veiklą pradėjo Lietuvos energetikos agentūra. Tokias agentūras turi daugelis šalių – tai yra (ar bent jau turėtų būti) think tankas, padedantis Vyriausybei priimti tinkamus strateginius sprendimus. Turint omenyje, kad įprastai politikai galvoja trumpo laikotarpio perspektyvoje, o energetika yra a long game, vertintina teigiamai. Žiūrėsim, kaip seksis.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/24/veikla-pradeda-lietuvos-energetikos-agentura
„Klaipėdos naftai“ pirmi trys metų ketvirčiai nebuvo fantastiški. Pirmoji perkrovė mažiau krovinių ir gavo mažiau pajamų. Mindaugas Jusius, jos vadovas (prisijungęs laisvu laiku prie naujo startuolio – nuo šios minties mano veidas nevalingai raukiasi į dar nepažintas formas), teigia, kad į vieną krūvą susidėjo eilė veiksnių ir vertina tai kaip cikliškumą. Bet įmonė investuoja, siekia išskaidyti rizikas – daugiau pinigų gauti iš SkGD terminalo – tai viskas, tikiuosi, bus gerai.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/25/klaipedos-naftos-pelnas-sumazejo-73
„Kad pavyktų išvengti žalingiausių klimato kaitos padarinių, reikia naujų technologijų“, – pasakė Billas Gatesas ir kartu su Europos Komisija įkūrė 100 mln. Eur dydžio fondą „Breakthrough Energy Europe“. Šaunuolis.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/20/b-gatesas-ireuropos-komisija-100-mln-eurremssvarias-technologijas
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.