Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(45 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, lenkai parodė vidurinį pirštą „Gazprom“, „Achema“ vis dar kalbasi su Energetikos ministerija, Lietuvoje atsirado nauja dujų prekybos bendrovė.
Iš tokių vidutinių – rusų naftininkai ieško sąjungininkų Europoje kovai su būsimomis JAV sankcijomis pagal jau kitur pasiteisinusią schemą.
Be to, robotizacija vyksta gana sparčiai, bet galėtų vykti sparčiau, „Lietuvos energija“ užbaigė 22 mln. Eur vertės manevrą žemei įsigyti, ESO atleido visą valdybą.
Štai papunkčiui.
Sankcijų baimė
„Reuters“ praneša apie naftos prekiautojų diskusijas su Rusijos naftos tiekėjais. „Rosneft“ ir draugai nori, kad naftos pirkėjai Europoje 2019 m. mokėtų ne USD, o eurais. Be to, nori, kad pirkėjai įsipareigotų mokėti baudas, jei nepavyktų sumokėti už produkciją tuo atveju, jei JAV paskelbtų sankcijas Rusijai.
Tai yra tikslinga strategija, išbandyta dujų sektoriuje. Rusai žino, kad turėdami klientą turi ne tik pajamas, bet ir sąjungininką. Naftos perdirbimo gamyklos yra patogus taikinys. Be investicijų joms nėra taip lengva pereiti prie kitos rūšies naftos. Todėl jos nori gauti naftą iš ten, iš kur gauna dabar – iš Rusijos. Todėl jas galima paspausti tikintis, kad, sėkmės atveju, vokiečiai ir austrai vėl ateis rusų ginti.
Sankcijų apėjimo politika tikrai nėra individualių Rusijos bendrovių, bet valstybinės Kremliaus politikos reikalas. Esu tikras, kad nuomonių bus įvairių – arba „Rosneft“ bijo Trumpo, arba bijo, kad po kadencijos vidurio rinkimų jį impeachins ir rusai neteks jo stogo.
Visgi, spėčiau, kad apsisaugojimo strategija yra susijusi su Roberto Muellerio tyrimu. Jo finale bus paviešinti visi įrodymai, rodantys, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus. Tada nebebus skirtumo, ar demokratas ar respublikonas. Visi išsirinks kuo sunkesnį ekonominį kūjį ir voš juo Vovai per snukį.
Robotai
Pramoninių robotų paklausa per 2016 m. Lietuvoje augo 35% ir ekspertai tikina, kad apsukos nemažėja. Čia Lietuva yra viena sparčiausiai augančių ne tik Baltijos, bet ir ES šalyse. Robotizacija spartės gamyklas atidarius tokioms įmonėms kaip „Hella“ ir „Continental“. Tiesa, pradedame nuo žemos palyginamosios bazės. Vakarų ir Skandinavijos gamyklas reikia vytis.
Taip jau susiklostė. Mūsų maža rinka reiškia ir mažas gamyklas. Robotizavosi pirmiausia didžiosios, ir pirmiausia automobilių gamyklos. Jose žmonės buvo verčiami robotais nuo Henrio Fordo laikų, t. y., jau 105 metus. Dabar robotikos sprendimai atpigę, įperkami ir mažesniesiems. Be to, darbo jėgos pradeda stigti, darbuotojai brangsta ir robotizuoti sprendimai tampa ekonomiškai patrauklesni.
Gerai. Robotai pramonėje iš esmės yra mūsų problemų sprendimas, vienintelis būdas išgyventi ir tolesnio vystymosi garantas. Yra ką veikti, tačiau vienas iš teisingos valstybės vystymosi krypties indikatorių ir būtų robotai mūsų gamyklose.
Kuo daugiau elektros teka mūsų laidais, tuo mažiau jie kainuoja kiekvienam. Be to, jei norime, kad energetikos sektorius būtų kuriantis, o ne tik aptarnaujantis kitus, turime kurti ateities energetiką. Tam požiūris jau yra, tinklus modernizuojame, reikia padoraus energijos vartojimo – modernių robotizuotų gamyklų. Kova su klimato kaita bus sunkesnė nei manyta iki šiol ir mažų šalių vaidmuo jose – kurti amuniciją, kurią didžiosios šalys galės naudoti.
„Achema“ ir energetika
„Achema“ ir Energetikos ministerija net ir pasikeitus įmonės vadovybei toliau ketina susitikinėti ir kalbėtis darbiniais klausimais. Tai geras ženklas, nes kalbėjimasis yra visada geriau, nei karas, kuris vyko iki šios vasaros.
Bendrovė vis dar puolimo režime. Ir nors valdybos pirmininkės pavaduotojas nelabai leido su žurnalistais kalbėti naujam vadovui, teorija, kad su Energetikos ministerija perdėm susibičiuliavusius vadovus „Achema“ atleido, sudegė. Pasirodo, jie išėjo patys.
Bendrovė, kaip ir bet kuri kita, siekia mokėti kaip įmanoma mažiau mokesčių. Nemažina spaudimo jau duotiems pažadams, bet jau nuslydo link „kitų energetinių mokesčių“. Kol kas atskirai „Achemos“ ministerija nuo mokesčių neatleidžia. Terminalo išlaikymas pigs jai tiek pat, kiek ir visiems. Tas pats galioja ir siūlomai VIAP lengvatai.
Be to, tokią ar labai panašią mokestinę lengvatą daug suvartojančioms bendrovėms turi visos kaimyninės šalys. Energetikos ministerija siekia neatsilikti konkurencinėje kovoje nuo kitų regiono valstybių.
Visgi, pramonė Lietuvoje neša proporcingai didesnę mokestinę „energetinių mokesčių“ naštą, nei gyventojai, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Todėl spaudimą ministerijai, kad ir koks savanaudiškas jis atrodo, taip pat vertinčiau teigiamai.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/09/achemos-vadovybe-tesia-susitikimu-su-ministrais-tradicija
Kiti dalykai
„Yra du dalykai, kuriuos reikia pasakyti, kad Donaldo Trumpo administracija su tavimi kalbėtųsi – išleidžiame 2% gynybai ir perkame amerikietiškas dujas“, – prieš porą savaičių Vilniuje sakė Agnia Grigas, „Atlantic Council“ Eurazijos centro ekspertė, rašanti apie energetiką ir geopolitiką.
Lenkai šia prasme traukinį paleido be stabdžių. Prie ankstesnių pasiūlymų statyti Trumpo vardo karinę bazę, jų valstybinė dujų bendrovė PGNiG pasirašė kelias sutartis dėl SkGD importo iš JAV. Kiekiai nėra įspūdingi, o ir bendrovė turi planų eksportuoti dujas gilyn į kontinentą. Be to, reikės kažkuo keisti anglis, dujos tam tinka. Bet – kaip skamba, kaip atrodo!
„Mes pasirašysime skirtingas sutartis SkGD tiekimui su JAV bendrovėmis. Jos visos turi vieną bendrą bruožą – dujos yra 20-30% pigesnės, nei šiuo metu perkamos iš „Gazprom“, – sako PGNiG vadovas.
Gaila tik, kad Lenkija nesugeba išlaikyti dvipolės – JAV ir ES – užsienio politikos ir stumia vieną kitos sąskaita. Na ir JAV anksčiau savo interesus stumdavo stilingiau.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/08/lenkija-vietoje-gazprom-renkasi-skgd-is-jav
Tęsiasi nuspėjamos nesąmonės su atliekų deginimo jėgainėmis. Ketinama panaikinti skambiausią atliekų deginimą apribojančių įstatymo pataisų nesąmonę, 20 km apribojimą. Kuris, kaip minėjome, niekam negaliotų ir taip. Bet paliekama svarbiausia – dabartinės kogeneracinės jėgainės Skvernelio malonėje. Jis sakė, kad vykstančių projektų nestabdys. Sakė.
Akmenės cementas ieško galimybių deginti atliekas. Apie tai, žinoma, išgirsite iš atliekas deginančių jėgainių priešininkų. Teiginys bus toks: „Akmenės cementas“ degins 216.000 t atliekų, todėl nebus ką deginti Kaune“. Velnias, kaip visada detalėse.
„Įvardijamas 216.200 t atliekų kiekis kol kas yra labiau teorinis – norime susitvarkyti leidimus, kad neiškiltų apribojimų, jei ateityje tai pasirodytų techniškai ir ekonomiškai racionalu“, – aiškina „Akmenės cemento“ vadovas.
https://www.vz.lt/pramone/2018/11/08/akmenes-cemento-alternatyva--nuoteku-dumblo-deginimas
Konkurencija dujų rinkoje ir toliau auga. „Latvenergo“, Latvijos valstybinė energetikos bendrovė, šalia elektros pirkėjams Lietuvoje pradėjo tiekti gamtines dujas. Taikosi į smulkias ir vidutines bendroves. Dujas „Latvenergo“ praneša perkanti iš „Latvijas gaze“ („Gazprom“), kitų tiekėjų ir per suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalą.
Priminsiu, be SkGD terminalo rinkos nebuvo visai jokios. Konkurencija gerai. Nauji žaidėjai rinkoje – gerai.
Užbaigti „Eesti Energia“ ir „Lietuvos energijos“ vėjo jėgainių įsigijimo sandoriai. Dydžiai, tiesa, nepalyginami. Estai pakloja apie 0,5 mlrd. Eur, lietuviai – 22 mln. Eur. Kaip ir nieko naujo. Be to, „Lietuvos energija“ pasipudruos savo power pointus su strateginiais tikslais, bei gaus pinigų iš biudžeto, kuriuos į jį sugrąžins kaip dividendus. Na, bet bent jau žemės įsigijo vėjingoje teritorijoje.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/07/enefit-greenuzbaigs-nelja-energia-isigijima
ESO pritrūko vieno žmogaus valdyboje. Todėl nusprendė pakeisti visą valdybą. Dabartinė dar galėjo dirbti iki kitų metų pabaigos. Nesiskelbiu korporatyvinio valdymo specialistu, bet sprendimas atrodo neįprastai.
https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2018/11/05/eso-nepasibaigus-kadencijai-keicia-valdyba
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.
https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
P. P. S. Lapkričio 20 d. VŽ organizuoja kasmetinį „Baltijos energetikos forumą“, rimčiausią energetikos konferenciją Lietuvoje. Su eile pranešėjų iš visų mūsų energetikai reikšmingų šalių aiškinsimės, kur padėti pinigai ir nauda visuomenei energetikoje ateinantį dešimtmetį. Jei skaitote #darbėnus ir darbdavys žadėjo apmokėti konferencijas – štai viena, kurioje norėtumėt sudalyvauti.