Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(46 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, Energetikos ministerija pradėjo skaičiuoti elektrines, „Litgas“ ir toliau tiekia dujas sunkvežimiais iš Klaipėdos į Estiją ir Lenkiją.
Iš tokių vidutinių – tiek pozicija, tiek opozicija čiuposi energijos kainų. Taip, kitąmet energija bus brangesnė. Bet politikų noras už kovą gauti politinių taškų nežada nieko gero.
Be to, 0,5 mlrd. Eur vertės „Nelja Energia“ įsigijimo sandorį estų oligarcho prašymu sustabdė teismas, vėjo jėgainių pasaulyje laukia iššūkiai, pradėtas vertinti klimato kaitos poveikis „Rail Balticai“, internete pasirodė mano įspūdžiai iš kelionės į Astravo AE.
Štai papunkčiui.
Politikai ir kainos
Energija kitais metais kainuos daugiau, nei kainavo šiais. Elektra daugiau nieko neveikė, tik pigo nuo 2013 m., už dujas nuo pat terminalo įplaukimo taip pat mokėjome vis mažiau ar stabiliai. Su šildymo ir karšto vandens kainomis sudėtingiau, nes jos skirtingos skirtingose savivaldybėse.
Pigių energijos išteklių metas baigėsi. Tai, kad ateinančiais metais viskas bus brangiau, buvo akivaizdu bet kam, bent šiek tiek stebinčiam pasaulines naftos, dujų ar regiono elektros kainas. Biokuro kainos net skandalą sukėlė. Tad susiplanuokite papildomus 20% prie pernai metų išlaidų už energiją.
Lietuva energetikoje bent dešimt metų keliavo viena kryptimi – nuo dvišalių sutarčių link energijos išteklių biržų. Likvidžioje biržoje, manoma, sandoriai sudaromi palankiausia kaina tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Be to, kainų biržoje nediktuoja joks politikas.
Dujų importo terminalas suteikia prieigą prie pasaulinės dujų rinkos. Elektros jungtys – prie kitų elektros rinkų. Biokuro biržą sukūrėme patys ir ji tapo eksportuojama inovacija. Kitaip tariant, pasiekta daug.
Tačiau artėja rinkimai. Opozicija kainų augimu kaltina valdančiuosius. „Valdžios pergalės: ruoškitės kainų sumažėjimui“, – ironizuoja Andrius Kubilius, kurio atstovaujama partija yra didžiausia opozicinė partija Seime.
Pozicija, savo ruožtu, yra pasiruošusi išmesti visus pasiekimus energetikos sektoriuje į šiukšliadėžę tam, kad kainos būtų truputį mažesnės. Ar bent jau būtų sudarytas įspūdis, kad su jų augimu kovojama. Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, šią savaitę teigė „susilaukęs signalų iš savivaldybių, kad biokuro kainos galbūt keliamos dirbtinai“, todėl galbūt reikėtų „įsikišti įstatymais“ ir nebeprekiauti biokuru biržoje.
Sakysit, rinkimai ne naujiena, kas iš to? Tai, kad dėl politikų noro galėti pareguliuoti energijos kainas jūs negalite pasirinkti elektros tiekėjo taip, kaip renkatės, pavyzdžiui, mobilaus ryšio tiekėją.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/16/rinkos-dalyviai-gyventojams-elektra-ir-dujos-brangs-1520
https://www.vz.lt/rinkos/2018/11/15/laukiama-pertekliaus-banga-vercia-perkainoti-nafta
Elektrinių skaičiavimas
Energetikos ministerija pradėjo skaičiuoti, kiek elektrinių turime ir kiek mums jų reikės, bei kaip jas mums pasistatyti. Šią savaitę buvo paprašyta pranešti, jei planuojate ką nors statyti.
Planas, kiek žinau, yra toks. Susiskaičiuojame, ką turime ir ką planuojame. Per tą laiką gausime sinchronizacijos sąlygas iš Europos, bei išsibandysime tai, ką turime dabar. Taip sužinosime, ko mums reikia. Tuomet pasirinksime patikimumo lygį ir žinosime, kiek ir kokių elektrinių mums reikia, išsirinksime būdą, kaip jas finansuoti ir pradėsime statybas.
Viskas, kas daroma su elektros sistema, šiuo metu turi būti daroma derinant su sinchronizacijos projektu, kad jam nepakenktų. Prioritetai tokie. Kadangi techninių prisijungimo prie Europos sąlygų dar neturime, labai sunku pasakyti, prie ko tiksliai mums reikia derintis. Bet sąlygos atsiras netrukus.
Be to, Lietuva yra didžiausią dalį elektros importuojanti šalis ES. Kaip ir su kiekviena gamyba, taip ir su elektros gamyba – pasigamindamas ją vietoje dalies pinigų neišsiunti į užsienį. Energetika nėra tai, ko mes negalėtume pasidaryti patys.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/12/pradejo-skaiciuoti-statysiamas-elektrines
Kelionė į Astravą
Prieš kurį laiką teko džiaugsmas aplankyti Astravo AE. Susiklostė taip, kad keliavau iškart po to, kai parašiau pirmąjį straipsnį „Verslo klasei“ apie Černobylio nelaimę ir pamokas, kurių Baltarusija iš jos nepasimokė.
Šiandien internete pasirodė antrasis straipsnis, kuriame – kelionės įspūdžiai ir žvilgsnis į technologinį „Rosatom“ ir baltarusių pasiruošimą įgyvendinti pirmąjį šalyje branduolinės elektrinės projektą.
„Ar įmanoma per kelis ateinančius mėnesius išbandyti, sumontuoti ir paleisti branduolinį reaktorių, kaip žadama? Nesu tikras. Kalbėti apie projekto vėlavimą niekas nenori [...]. Tačiau neatmesčiau galimybės, kad kitais metais mus sunkiai ir neaiškiai pasieks žinios, kad projektas bus pavėlintas dar mėnesį, kitą, gal ketvirtį, gal metus.“
https://www.vz.lt/premium/verslo-klase/2018/11/17/kelione-i-astrava-i-neapibreztus-xx-a-desimtmecius
https://www.vz.lt/premium/verslo-klase/2018/10/20/krovininis-reisas-cernobylisastravas
Kiti dalykai
0,5 mlrd. Eur vertės „Nelja Energia“ įsigijimo sandorį, kuris buvo užbaigtas praėjusią savaitę, sustabdė teismas. To paprašė Olegas Osinovskis, turtingiausias Estijos žmogus, kuriam Latvijoje iškelta byla dėl kyšininkavimo. Be to, pasak mūsiškių, oligarchas „turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis“.
„Litgas“ pasirašė keturias suskystintų gamtinių dujų tiekimo sausuma sutartis. Dvi su Lenkijos bendrovėmis, dvi su Estijos. Bendrovių pavadinimai neatskleidžiami, kaip ir kainos, bet pranešama, kad iš Klaipėdos sunkvežimiais bus išvežta 40 dujų krovinių. Dujos tiekiamos iš „Klaipėdos naftos“ valdomos SkGD paskirstymo stoties.
Skaičiuojama, kad Europoje yra įsikūrę 48,8% visų pasaulio vėjo turbinų gamintojų. Artimiausią dešimtmetį Senasis kontinentas liks pasauliniu lyderiu vėjo energetikos srityje. Dėl technologinio pranašumo, tvirtos finansinės paramos ir užimamos solidžios rinkos dalies. Tačiau vėjo jėgainių laukia iššūkiai. Pačios turbinos turėtų brangti, o parama vėjo elektrinėms – mažėti.
https://www.vz.lt/energetika/2018/11/15/vejo-energetika-sanaudos-kils-paramos-mazes
Pradėtas vertinti klimato kaitos poveikis „Rail Baltica“ projektui. Bus aiškinamasi, kokius pavojus greitaeigei linijai kels besikeičiantis klimatas ir kokių priemonių imtis, kad projektą apsaugoti nuo žalos. Kaip ir nieko įspūdingo, tik – dar išlaidų kovai su klimato kaita eilutėje.
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.
https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
P. P. S. Lapkričio 20 d. VŽ organizuoja kasmetinį „Baltijos energetikos forumą“, rimčiausią energetikos konferenciją Lietuvoje. Su eile pranešėjų iš visų mūsų energetikai reikšmingų šalių aiškinsimės, kur padėti pinigai ir nauda visuomenei energetikoje ateinantį dešimtmetį. Jei skaitote #darbėnus ir darbdavys žadėjo apmokėti konferencijas – štai viena, kurioje norėtumėt sudalyvauti.