Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(41 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, elektros jungtis su Švedija baigta remontuoti dviem savaitėmis anksčiau, nei planuota, Europa leido Baltijos šalims sinchronizuotis su ja, prezidentė vetavo paiką įstatymą dėl atliekų deginimo jėgainių.
Iš tokių vidutinių – baltarusiai skuba montuoti pirmą Astravo AE reaktorių, avarijos atveju Vilniaus evakuoti nereikės, Europa spaudžia Minską neišduoti licencijos jėgainės veiklai.
Be to, reguliuotojas tiria ESO ir tuo pačiu save, elektra brangs, „BaltCap“ nusipirko elektrinę Latvijoje, savaitei techninei priežiūrai užsidarė suskystintų gamtinių dujų terminalas, o dalį jo privalomai perpumpuojamo kiekio Energetikos ministerija nukreips į savo valdomą dujų biržą.
Štai papunkčiui.
Astravas
Šią savaitę pasipylė daugybė žinių apie Astravo AE. Minske vyko „Rosatom“ organizuojamas Energetikos ir aplinkosaugos forumas, mūsų Vidaus reikalų ministerija pristatė evakuacijos planus (Vilniaus evakuoti nereikės), o Europos Taryba (nemaišyti su ES Taryba) paragino neeksploatuoti Astravo, kol neįgyvendinti visi saugumo reikalavimai.
Tiesioginio poveikio Minskui pastarasis raginimas nepadarys. Bet šalis oficialiai yra kandidatė tapti ET nare – ji vienintelė Europoje nėra šiame klube, o dabar nuo sprendimų dėl Astravo gali priklausyti jos galimybės patekti į organizaciją ateityje.
Baltarusiai tuo tarpu dėlioja paskutinių veiksmų planus prieš atvežant ir užkraunant pirmąjį reaktorių branduoliniu kuru. Politikai nori, kad viskas vyktų kuo sparčiau. Pinigų ne prūdai, o papildomo finansavimo gauti nėra iš kur. Konkreti paleidimo data svyruoja nuo kitų metų pavasario iki kitų metų pabaigos, priklausomai nuo to, ko klausi, o atsakymų formuluotės slidžios. Tačiau yra komplikuojančių veiksnių.
Nėra aiškių sutarčių dėl panaudoto branduolinio kuro laidojimo. Jie Minskui teks statytis kapinyną, tai bus ~3 mlrd. USD prie 10-11 mlrd. USD dabartinės planuojamos sąmatos. Papildomas išlaidas baltarusiai dengs iš savo kišenės, ne iš paskolų, kurios yra lengvesnė momentinė našta. Lengvesnė nereiškia lengva – niekas taip neerzina baltarusių politikų, kaip klausimai apie projekto finansus.
Kiekviena eksportuota kilovatvalandė elektros reiškia mažesnę elektros tarifo naštą Baltarusijos piliečiams. Baltarusių politikai arba apsimeta, kad negirdėjo, ką daro lietuviai, arba viliasi, kad politinė valia ilgainiui pasikeis. O kol kas įstatymas, draudžiantis elektros importą iš Baltarusijos tiesiai ir per Karaliaučių gavo Vyriausybės pritarimą ir keliaus į Seimą.
„Rosatom“ labai nori, kad projektas būtų įgyvendintas kaip iš vadovėlio, nes identiškų jėgainių nori dar bent du, gal trys pirkėjai. Jei Astravo AE projektas sumaunamas, potencialūs pirkėjai eina dairytis kitų variantų. Dėl to rusų bendrovę itin erzina baltarusiai, regis, nespėjantys laiku atlikti savo darbų.
Yra dar viena projekto pusė – priežiūros institucijos, kurios galiausiai turės išduoti arba neišduoti licencijos jėgainę eksploatuoti. Formaliai statybas prižiūri visa eilė valstybinių reguliuotojų ir inspekcijų. Tačiau joms Minske vykusiame forume „Rosatom“ net neleido pasisakyti. Tuo tarpu įrangos bandymų planai dėliojami vienas po kito taip, tarsi jų rezultatai nieko iš esmės nelemtų.
Pats atominės energetikos reguliuotojas nespėja ruošti plano, kaip reikia įgyvendinti rekomendacijas, gautas po anksčiau atliktų streso testų. Klausimai apie projektą nuolat prižiūrinčias trečiųjų šalių institucijas užsibaigia klykimu, kad „niekas nenori, kad jėgainė būtų saugi taip, kaip mes patys“.
Dar viena detalė. Finalinėje projekto stadijoje pakeistas generalinis inžinierius ir dabar jo pareigas atlieka lepas.
Susidaro įspūdis, kad nuo įtampos projektas švilpia kaip arbatinukas.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/11/baltarusiairuosiasi-montuoti-pirmaji-astravoreaktoriu
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/11/etpa-ragina-baltarusija-nesuteikti-licencijos-astravo-ae
Sinchronizacija
Europoje nuspręsta plėsti kontinentinės Europos sinchroninę zoną, paduota paraiška pirmam finansavimo etapui, visi išsišiepę ir patenkinti, sinchronizacijos projektas juda sėkmingai. Tačiau šypsenas estai kartą jau sugebėjo gesinti ir mūsų nesukalbamiems kaimynams lieka galimybė į projekto ratus įkišti pagalį.
Pradėtas ruošti techninių sąlygų sąsiuvinėlis, kuriame nurodytus dalykus Baltijos šalys turės atitikti. Jis pasirodys vėliausiai 2019 m. kovo 31 d. Tuomet kaimynams bus proga klykti, kad sąlygų įgyvendinti neįmanoma ir viskas blogai, jei būtų toks politinis nusiteikimas. Sąlygas vertins naujos Latvijos ir Estijos vyriausybės. Latviai ką tik išsirinko iš esmės tą patį ir gal netgi šiek tiek geriau. Estų rinkimai – kovą.
Geras posūkis įvyko derybų su Rusija ir Baltarusija kontekste. Anksčiau į projektą žvelgta taip, tarsi sinchronizacija su Vakarų Europa ir atsijungimas nuo Maskvos valdomo BRELL žiedo yra dvi tos pačios monetos pusės. Dabar požiūris yra pasikeitęs. Dėmesys sutelktas į sinchronizaciją, o atsijungimas tampa gretutine tema – „darykit ką norit, mes atsakingai ir nepakenkdami jums atsijungiam“.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/10/sinchronizacija-datospinigairizikos
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/11/europos-elektros-tinklaisutiko-priimti-baltijos-salis
Kiti dalykai
Elektra gyventojams kitais metais brangs. Kainą elektros reguliuotojas nustato kasmet, ateinantiems metams. Tai reiškia, kad ESO perka už rinkos kainą, o parduoda už nustatytą. Šiais metais elektra rinkoje pabrango, tad ESO patirs nuostolių iš šios veiklos, nes pardavinėjo kaip nustatyta pernai. Todėl reguliuotojas kitiems metams nustatys didesnę kainą, kad padengtų šiais metais patirtus nuostolius.
Visų šių procedūrų nereikėtų, jei elektros vartotojai elektrą pirktų taip, kaip perkame mobilųjį ryšį – iš pasirinkto tiekėjo, pagal pasirinktą planą. Tai vadinasi mažmeninės elektros rinkos liberalizavimas ir šioje srityje mes smarkiai atsiliekame nuo kaimynų. Šio išlaisvinimo teks dar palaukti kelis metus, nes politikai bijo kainos šoktelėjimo, tad darys tai prieš pat kadencijos pabaigą, įtariu.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/12/kitu-metu-elektros-rinkos-kaina-turetu-augti-20
ESO matuoja savo elektros tinklo patikimumo rezultatus dvejopai. Už dalį jų atsakingas operatorius, už dalį – ne, nes juos sukelia force majeure (audros, alyvos vagystės iš pastočių ir t.t.). Tuos duomenis ESO teikia reguliuotojui (VKEKK) ir energetikos inspekcijai, kurie juos tikrina ir tvirtina.
Dabar reguliuotojas ir inspekcija sunerimo. Galbūt per daug gedimų yra nurašoma į force majeure skiltį, tad jie tikrina ESO duomenis. Na, ir save tuo pačiu, nes jie buvo atsakingi už šių duomenų tikslumą.
Tinklo patikimumo dalis, už kurią atsakinga ESO, yra gana svarbus rodiklis „Doing Business“ reitingui, rodančiam, kuriose šalyse sąlygos verslui yra geresnės. Jame Lietuva iriasi į viršų, iš dalies dėl gerėjančių tinklo patikimumo rodiklių. Tad jei operatorius taps atsakingas už daugiau iki šiol force majeure priskiriamų gedimų, rodiklis prastės, prastės ir mūsų vieta reitinge.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/11/lietuvos-doing-business-reitingui-gresia-force-majeure
„BaltCap Infrastructure Fund“ įsigijo 70% beveik visai naujos kogeneracinės jėgainės Latvijoje. Investicijos į medienos drožlėmis kūrenama elektrą ir šilumą gaminančią jėgainę Rygos priemiestyje siekė 17 mln. Eur. Sandoriui dar turės pritarti rinkos reguliuotojas. 100 mln. Eur fondas investuoja į žaliosios energetikos projektus. Nuomonę apie tai, kaip medžio deginimas yra „žalia“, aš kol kas pasilaikysiu sau.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/11/baltcap-perka-kogeneracine-elektrine-latvijoje
Nuoširdžiai kvailas įstatymas dėl atliekų deginimo jėgainių gavo prezidentės veto. Ir gerai, nes įstatymas tikrai buvo kvailas – jame išsakomos baimės ir įrašytos normos nepagrįstos jokiais empiriniais duomenimis. Be to, atliekų deginimo jėgainių projektai visada turėjo prezidentūros palaikymą.
https://www.vz.lt/paslaugos/2018/10/12/prezidente-vetavo-pataisas-del-atlieku-deginimo-jegainiu
Šią savaitę remontuojamas mūsų SkGD terminalas. Nieko baisaus, kasmetinė techninė priežiūra. Tuo tarpu energetikos ministerija kreips pusę privalomuoju būdu perkamų SkGD į gamtinių dujų biržą. Iki šiol visas jas už reguliuojamą kainą privalomai pirkdavo reguliuojami šilumos gamintojai.
Birža yra geriau, nei reguliuotojo nurodymai. Visgi įdomi detalė yra ta, kad dujų biržos operatoriaus, kuris dėl šio sprendimo gaus papildomos apyvartos ir likvidumo, akcininkė yra Energetikos ministerija.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/08/remontuojamas-skgd-terminalas
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/10/vyriausybe-pritare-naujai-skgd-pirkimo-tvarkai
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.