Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(42 sav., 2018)
Iš geresnių naujienų, automobilių gamintojai turės gaminti elektromobilius ir taip atpiginti baterijas, „Lietuvos energija“ augina startuolių paieškos užsienyje raumenis.
Iš tokių vidutinių – „Achemos grupė“ pakeitė vadovą, grįžęs į rikiuotę „NordBalt“ neatnešė atgaivos elektros kainoms biržoje, ir apskritai – brangių energijos išteklių laikai sugrįžo.
Be to, vokiečiai ir austrai sako, kad prie saulės ir vėjo reikės ir sintetinių dujų, arbitražo bylos prieš Lietuvą ir Latviją kybo teisiniame limbe, o „Lietuvos energija“ toliau kapoja ESO, Energetikos ministerija jaukinasi Seimo narius terminalo išpirkimo klausimu.
Štai papunkčiui.
Sintetinės dujos
Europos ekonomikos variklyje, Vokietijoje, gyvenantis ir dirbantis 1% pasaulio gyventojų į orą išmetė 5% visų klimato kaitą sukeliančių dujų nuo industrializacijos pradžios. Žaliųjų judėjimas čia senas ir galingas, tad šalis dar 2005 m. nusprendė mažinti CO2 išmetimus 80-95% 2050 m., palyginti su 1990 m.
Vokietija dėl savo ekonomikos dydžio ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo masto diktuoja madas likusiai Europai. Jie diegiasi pasirinktą technologiją paskatindami biudžeto pinigais, tada kinai ją nusikopijuoja, pablogina ir smarkiai atpigina beveik vergų darbu ir masto ekonomijos pagalba. Tuomet kitos šalys jau gerokai pigesnės technologijos diegimą skatina mokesčių mokėtojų pinigais ir darosi vis mažiau taršios.
Dabar Vokietijos Energetikos agentūra pareiškė, kad sintetinės dujos vaidins „svarbų vaidmenį“ transporte, pramonėje ir energetikoje siekiant 2050 m. tikslo. Skaičiuojama, kad perėjimą prie atsinaujinančios ekonomikos šios priemonės atpigintų 600 mlrd. Eur. Jei Berlynas atsižvelgs į savo paties agentūros rekomendacijas ir įrems petį į „žaliųjų dujų“ sprendimus, galime tikėtis iki šiol eksperimentiniais ir R&D projektais buvusių technologijų išėjimo į rinką.
Elektromobiliai ir akumuliatoriai
„Audi“ skirta 800 mln. Eur bauda už sukčiavimą skaičiuojant dyzelinių variklių taršą. Tai yra tik dar viena, naujausia elektromobilių aušros laikmečio iliustracija. Europos Parlamentas vožtelėjo automobilių gamintojams griežtais reikalavimais, kurie privers gamintojus rimtai imtis elektromobilių ir hibridų gamybos.
Tačiau automobilių pramonė turi naują iššūkį – parduoti elektromobilius nepatiriant nuostolio, rašo mūsiškis Linas Butkus. Jei pirkėjai nenorės mokėti už brangesnius elektrifikuotus automobilius, naujus taršos reikalavimus siekiantiems atitikti gamintojams teks dirbtinai mažinti kainas.
Kai kurių gamintojų planas yra būtent toks. Šiuo metu elektromobilio gamyba kainuoja 7.800 Eur daugiau, o iš tinklo įkraunamo hibridinio automobilio – 5.000 Eur daugiau, nei alternatyvaus tradicinio automobilio gamyba, bet, pavyzdžiui, naujas ID serijos „Golf“ kainuos tiek pat, kiek dyzelinis.
Bėda ta, kad pigių baterijų problema vis dar neišspręsta. Viena, trūksta akumuliatorių gamyklų, o ir esančioms trūksta nikelio ir kobalto akumuliatorių gamybai. Tačiau jei automobilininkams pavyks išspręsti šį klausimą, tai, taps tokiu pat katalizatoriumi baterijų technologijoms, kaip kadaise ličio jonams tapo išmanieji telefonai.
Teismai ir investicijos
Kažkur yra kambarys ar net keli, kraute prikrauti bylų ir dokumentų. Jose glūdi visas Lietuvos valstybės ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ teisinis ginčas Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže Vašingtone (nemaišyti su Stokholmo arbitražu, kuriame Lietuva ir Ukraina ginčijasi su „Gazprom“).
Varliaėdžiai tikisi prisiteisti, kaip patys skelbė, 120 mln. Eur už „bent 50 įstatymų pakeitimų“, kurie neteisėtai pakenkė bendrovės verslui Lietuvoje. Jų verslas buvo kartu su „Rubikonu“ nuomotis ir eksploatuoti Vilniaus šilumos tinklus, kurie rūpinasi miesto centriniu šildymu ir centralizuotai tiekiamo karšto vandens ruošimu.
Tačiau jau vykstant ginčui ES Teisingumo teismas nusprendė, kad arbitražo bylos negali būti aukščiau ES teisės. Jos yra nagrinėjamos tarptautinių investicijų apsaugos sutarčių pagrindu (Lietuvos ir Prancūzijos, šiuo atveju). Tačiau ES šioje srityje laiko save viena valstybe – tarp ES narių ginčai sprendžiami ES viduje, o sutartys su ne ES narėmis yra sudaromos tarp valstybės ir visos ES.
Be to, arbitražo sprendimai turi būti patvirtinti ginče dalyvaujančių valstybių teismuose, kad įsigaliotų, o ES narių teismai turi atsižvelgti į ESTT sprendimus. Štai jums ir dilema – jei investicijų apsaugos sutartis negalioja, tai ir visi arbitražo sprendimai yra niekuo neparemti.
Ne taip plačiai žinoma yra Lietuvos bendrovės „E energija“ byla su Latvijos vyriausybe, kurioje arbitražo sprendimas buvo priimtas iki ESTT sprendimo. Latvijos Rėzeknės miesto savivaldybės sprendimu „E energijai“ priklausiusios bendrovės turtas 2008 m. be jokio atlygio buvo perduotas savivaldybės įmonei. Bendrovė iš Latvijos reikalavo 7,25 mln. Eur žalos atlyginimo, buvo priteista kiek daugiau nei pusė šios sumos.
Latviai tikisi sėkmingai apskųsti arbitražo sprendimą, bet tiek jis, tiek Lietuvos ir „Veolia“ ginčas, o ir visų arbitražo ginčuose duoną užsidirbančių teisininkų kastos likimai, kybo teisiniame limbe. Jei esate tokių dalykų gykė (-as), štai Eglės Markevičienės straipsnių serija šia tema nuo naujausio iki seniausio.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/17/latvija-nenori-lietuviams-moketi-priteistu-milijonu
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/01/19/pergale-tarptautiniame-arbitraze--misija-imanoma
https://www.vz.lt/energetika/2018/03/21/is-es-teismo--papildomi-koziriai-gince-su-veolia
Kiti dalykai
„Achemos grupė“ pakeitė vadovą. Gana bjauriu tonu, be standartinių „dėkojame už darbą ir pasiektus svarbius rezultatus, sieks su bendrove nesusijusių naujų tikslų, besikeičianti bendrovės kryptis reikalauja šviežio požiūrio, pokyčiai į gera“.
Faktas yra toks, kad didžiausią by far dujų vartotoją Lietuvoje valdantis koncernas nesugeba išlaikyti vadovų. Pranešime teigiama, kad vadovas „prarado pasitikėjimą“, bet gandai sklando, kad vadovas pats priėmė sprendimą, kuris brendo kone nuo pirmų jo darbo mėnesių. Manytum, 10 metų vadovavimo vienai koncerno įmonių uždirbs didesnį pasitikėjimo kreditą.
Visgi, man kiek neramu, kad mūsų strateginė įmonė nėra vairuojama pagal aukščiausius verslo valdymo standartus.
https://www.vz.lt/vadyba/is-tarnybos-i/2018/10/17/achemos-grupe-turi-nauja-koncerno-vadova
Nepaisant to, kad „NordBalt“ į rikiuotę grįžo dviem savaitėmis anksčiau, nei planuota, elektros kainų tendencijos reikšmingai nepasikeitė. Skandinaviškose hidroelektrinėse vis dar trūksta vandens, vėjas nekyla, o orai šąla. Buitiniams vartotojams, tiesa, dzin, nes už tai mokėsime tik 2020 m. Visi viską bus jau pamiršę ir kaltinsime politikus ir valstybės valdomas įmones.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/19/nordbalt-isejo-ir-sugrizo-kainu-tendencijos-liko
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų užsienyje. Energetikos bendroves valdantis holdingas susirinko geriausias praktikas iš savo bendrovių, sukėlė jas pas save į vieną departamentą ir kviečia užsienio startuolius ir inovatorius pasinaudoti jų all-in-one paketu. Jame galima gauti prieigą prie tikros energetikos infrastruktūros ir bendrovių, rizikos kapitalo fondo, ilgainiui – universitetų ir kitų tyrimo įstaigų, bei dalyvauti renginiuose, hakatonuose.
Iš buvusio įmonių grupės flagmano ESO atėmus elektros tiekimą gyventojams, o su šio inovacijų centro įkūrimu ir startuolių programą „Sandbox“, galbūt nenuostabu, kad iš pareigų traukiasi ESO Paslaugų departamento vadovas.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/18/lietuvos-energija-iesko-500-inovaciju-ideju
https://www.vz.lt/vadyba/is-tarnybos-i/2018/10/18/traukiasi-eso-paslaugu-tarnybos-direktorius
Brangių energijos išteklių laikai sugrįžo, sako Tarptautinė energetikos asociacija (veikianti po EBPO sparnu). Šiemet naftos kainos yra pakilusios 25%, o kai kurie rinkos dalyviai jau svarsto, kad iki metų galo galime sulaukti ir triženklės naftos kainos. Praėjusios savaitės pabaigoje „Brent“ rūšies naftos kaina svyravo apie 80 USD už barelį.
https://www.vz.lt/rinkos/2018/10/13/perspeja-brangiu-energetiniu-istekliu-laikai-sugrizo
2017 m. Europoje buvo parduota 1,11 mln. šilumos siurblių, 10% daugiau nei prieš metus. 2017 m. pabaigoje Europos šalyse iš viso buvo instaliuota 10,6 mln. šilumos siurblių sistemų. Skaičiuojama, kad šie įrenginiai sugeneravo 181,1 TWh šilumos energijos ir 29,7 mln. t sumažino išmetamų klimato kaitą sukeliančių dujų kiekį.
Lietuvoje, žinoma, oras – vanduo ar oras – oras tipo šilumos siurblių niekas neskaičiuoja, bet galbūt bus įdomu sužinoti, kad mūsuose šiuo metu yra įregistruota 571 geoterminė sistema.
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/13/europoje-auga-silumos-siurbliu-paklausa
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.
https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php