Kas geresnio pastaruoju metu energetikoje?
2021 m. 39-40 sav.
Šią savaitę neturiu jums nieko savo užrašų knygelėje. Nepaisant to, iš energetikos politikos srities aptarimui turime visą pluoštą Vyriausybės priemonių elektros kainų augimui stabdyti. Naftos perdirbimo srityje, „Orlen“ žada milžiniškas investicijas į naftos perdirbimą. Be to, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ išdėliojo ambicingą šio dešimtmečio planą ruošiantis žaliosios elektros gamintojų prijungimui prie tinklo. Galiausiai, suskystintų gamtinių dujų jėgainių projektas Brazilijoje, kuriame dalyvauja „Klaipėdos nafta“, pradėjo komercinę veiklą. Na ir apie branduolinę prognozę, kuri neišsipildė.
Štai papunkčiui.
Kainų augimo valdymas
Gamtinės dujos ir elektra brangsta taip sparčiai, kad vyriausybės visoje Europoje svarsto ar imasi veiksmų suvaldyti kainų augimo poveikį. Lietuva – ne išimtis. Štai pasiūlymai, kurie aptariamuoju laikotarpiu nuskambėjo iš Vyriausybės ir savivaldos:
Energetikos ministerija siūlo elektros ir dujų tarifų augimą buitiniams vartotojams išdėstyti ateinančių penkerių metų laikotarpiui. Atidėjimus turėtų suformuoti pačios bendrovės, reikalingas lėšas jos skolinsis. Absoliučią daugumą buitinių elektros ir dujų vartotojų aptarnauja „Ignitis“. Mokėjimai jam bus sugrąžinami per elektros ir dujų tinklo mokesčius, taikomus buitiniams vartotojams.
Taip pat siūloma pusmečiui atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą. Panašu, tikimasi, kad didžiausias kainų pikas praeis per žiemą ir pavasarį nepriklausomi tiekėjai galės gyventojams pateikti ne tokius brangius pasiūlymus. Prastai komunikuojamam, didelei daliai vartotojų sunkiai suprantamam procesui datų kaitaliojimas aiškumo nepridės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija didins išmokas socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
Skaičiuojama, kad reguliuojamos elektros kainos augimas nuo kitų metų siektų iki 21%, dujų kaina jomis besišildantiems – iki 30% (vietoj 83%). Nematau priežasčių, kodėl visa tai negautų Vyriausybės ir Seimo pritarimo ir negalėtų tapti įstatymu iki spalio vidurio.
Kitos iniciatyvos keistesnės. Vilniaus, didžiausio šilumos vartotojo šalyje, savivaldybė paskelbė „įšaldanti šilumos kainų augimą ties 35%, palyginti su praėjusiais metais“. Tiesa, priešingai, nei elektros ar dujų kainos, šiluma nei Vilniuje, nei kitur šalyje nėra ypatingai pabrangusi. Pavyzdžiui, rugsėjį ji buvo pigesnė, nei tuo pačiu metu 2018 m.
Kodėl tai svarbu:
Politikams darosi sunku atrasti, kur čia nuskutus kokių kaštų. Tad reguliuotojas ir ministerija ėmėsi nebe bendrovių kišenių, o reikalauti kredito iš valstybės valdomų bendrovių. Kai įmonės pradeda skųstis nepakeliamo užskolinimo perspektyva, būtų laikas susimąstyti.
Spekuliuočiau, kad egzistuoja mokslo dar nepažinta, bet fundamentali ir neįveikiama traukos jėga tarp politiko ir noro sumažinti rinkėjui elektros, dujų arba šilumos sąskaitą.
„PKN Orlen“ investicijos
Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Mažeikių „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamykloje, kur jis susitiko tiek su gamyklos vadovu, tiek su viso koncerno „PKN Orlen“ vadovu Danieliu Obajteku, tiek su Lenkijos vicepremjeru ir iždo ministru Jaceku Sasinu. Išvykoje taip pat dalyvavo Lietuvos energetikos ministras, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje.
Vizito metu bendrovė šalies vadovui pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. € „investicinį projektą“, kuris leistų „iš to paties kiekio naftos“ pagaminti daugiau perdirbtų naftos produktų. Pasak Danielio Obajteko, Lenkijos „PKN Orlen“ prezidento, investicinį projektą planuojama įgyvendinti iki 2024 m.
„Orlen“ investicijas į naftos perdirbimą Mažeikiuose žada jau kurį laiką. Tai minėta 2018 m. pradžioje pasirašytoje Vyriausybių bendradarbiavimo deklaracijoje, 2018 m. pab. žadėta, kad projektas bus užbaigtas 2022 m. 2019 m. plėtrą žadėjo čia viešėjęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Šiemet plėtros projektai buvo pristatomi ir premjerei.
Kodėl tai svarbu:
Mažeikių naftos perdirbimo gamykla yra vienintelė tokia Baltijos šalyse. Ji taip pat yra viena didžiausių bendrovių Lietuvoje, viena didžiausių mokesčių mokėtojų. Taip pat ir viena didžiausių taršos mokesčių mokėtojų.
Naftos bendrovės dėliojasi strategijas, kaip prisitaikyti netaršios ekonomikos siekiančioje aplinkoje. „PKN Orlen“ strategijoje dėliojami panašūs akcentai, kaip ir kitur – naftos chemijos pramonė ir investicijos į atsinaujinančią energetiką. Mažeikiai matomi, regis, pirmoje kategorijoje.
3,5 GW sausumoje iki 2030 m.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Valdyba patvirtino bendrovės veiklos strategiją iki 2030 m. Joje visko daug, čia išskirsiu kelis su atsinaujinančia energetika susijusius aspektus.
Bendrovė iki tol teigia būsianti pasirengusi prijungti 3,5 GW energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginių sausumoje. Be to, sistemos valdytojas turėtų būti pasiruošęs prie tinklo prijungti du jūrinius vėjo parkus, kurių kiekvieno galia siektų 700 MW. Pirmąjį tikimasi išvysti veikiantį dar 2028 m.
Palyginti, šiuo metu iš viso prie tinklo prijungti 3,8 GW elektros generacijos.
Stambesnio galimybių šuolio – galimybės Vakarų Lietuvoje prijungti papildomus 960 MW įrenginių – tikimasi po 2025 m., iki tol planuojama užtikrinti „tinklo galimybes tapti vienu iš penkių Europos operatorių, turinčių didžiausią saulės ir vėjo energijos dalį galutiniame energijos suvartojimo balanse“.
Kodėl tai svarbu:
Ateinančio dešimtmečio strategija energijos tinklo vystymui leidžia įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti elektros gamybos plėtra šalyje laikotarpio pabaigoje.
Pasiruošimas prijungti energijos gamybą nėra tolygu įrengtai energijos gamybai. Tam, kad ji būtų įrengta, tiesa, stengtis turi platesnis institucijų ratas.
Egzotiškos šalys
Komercinę veiklą pradėjo Brazilijos pirmoji Acu uosto dujinių jėgainių komplekso jėgainė. Kartu su ja –suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas. „Klaipėdos nafta“ šiame projekte atsakinga už sklandžią krantinės bei ant jos esančių įrenginių, dujotiekio bei dujų apskaitos stočių techninę bei logistinę eksploataciją. Sutartis sudaryta 13 m. laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti.
Visas kompleksas – tai dvi dujinės jėgainės uoste, FSRU tipo terminalas ir jas jungianti antžeminė infrastruktūra. Projektą įgyvendina bendra „Prumo Logistica“, BP ir „Siemens“ įmonė „Gas Natural Acu“ (GNA).
Štai kelios techninės detalės: bendra kombinuoto ciklo šilumą ir elektrą gaminančių komplekso jėgainių galia – 3 GW (2 x 1,5 GW). Joms dujas tiekia BP, per „BW LNG“ priklausantį FSRU „BW Magna“, specialiai projektui statytą, apytiksliai „Independence“ dydžio, 2,8 karto spartesnio išdujinimo laivą (173.400 m3 SkGD talpos, 28 mln. m3/d išdujinimo pajėgumo).
Tai nėra pirmas KN projektas šiame regione. 2015 m. bendrovė konsultavo projekto Kartachenos uoste, Kolumbijoje, vykdytojus. Tuomet ji padėjo projekto vystytojams su uosto ir terminalo operacijų techninėmis sąlygomis, rizikos ir saugos valdymu, specialistų mokymais.
Kodėl tai svarbu?
„Klaipėdos nafta“ SkGD projektus mato kaip vieną iš savo veiklos diversifikavimo krypčių. Bendrovė kelia sau tikslą iki 2030 m. tapti bent 5 SkGD terminalų operatore ir 4 terminalų dalininke.
Braziliškas projektas yra „konvencinis“: SkGD infrastruktūra yra skirta konkrečiam dujų vartotojui (elektrinei). „Independence“ yra neįprastas, nes teikia paslaugas ne konkrečiam klientui, o visiems atviroje rinkoje.
Kas toliau?
Štai keli dalykai, į kuriuos galbūt turėsime atkreipti dėmesį netolimoje ateityje:
Kas tikrai ne toliau, tai Astravo AE pradėjo veikti, nepaisant ankstesnių oficialiojo Vilniaus prognozių, kad remontas užtruks dar kelis mėnesius. Tai, ko gero, iliustruoja, kokie informaciniai barjerai plyti tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Vilnius kol kas yra patenkintas esama padėtimi – ministras yra „110%“ tikras, kad nepageidaujama elektra į Lietuvą nebepatenka. Nemanau, kad kada pateko. Jei ir klystu, nauja tvarka nuo jos tvariau nesaugo.
Spalio 14 d. baigiasi „Enefit Green“ pirminis viešas akcijų siūlymas, jo rezultatai paaiškės ~spalio 15 d., o prekyba akcijomis „Nasdaq Tallin“ akcijų biržoje prasidės ~spalio 21 d. Tai bus antroji didelį kiekį akcijų Baltijos biržose išplatinusi energetikos bendrovė po „Ignitis grupės“.
Kainų augimo švelninimui skirti siūlymai tikėtina, Seime bus priimti ypatingos skubos tvarka, galimai, jums dar nespėjus atsidaryti šio naujienlaiškio.