#EnergyDigest (38/22): vėl atidėtas Karaliaučiaus bandymas

Sveiki, senokai nesusirašėm. Atsiprašau už ilgą pertrauką, pastarieji metai buvo pamišę. Bet – štai aš vėl čia ir tikiuosi grįžti į įprastą savaitinį naujienlaiškio ritmą.

Jei jau spėjote pamiršti, kad esate užsiprenumeravę #EnergyDigest, ar jis jums nebeaktualus – išsibraukti iš gavėjų sąrašo galite spragtelėję nuorodą pačioje laiško apačioje. O dabar – prie reikalo.

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

2022 m. 38 sav. (t. y. savaitė, prasidėjusi rugsėjo 19 d.)

  • Karaliaučiaus elektrikai jau antrą kartą šiemet atšaukė savo sistemos bandymus.

  • Itin gausi Aplinkos ministerijos parama naminėms baterijoms įsigyti sulaukė didelio pasisekimo.

  • Be to, įvyko šiokie tokie poslinkiai jūrinio vėjo parko projekto fronte.

Štai papunkčiui.

Atšaukti bandymai

Šį savaitgalį, rugsėjo 24 d., turėjo vykti Karaliaučiaus elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas. Tačiau savaitės pabaigoje „Litgrid“ pranešė gavusi Rusijos elektros sistemos operatoriaus pranešimą, kad jis atšaukiamas. Plačiau tokio sprendimo priežastys nėra komentuojamos. Tai jau antrasis kartas, kai energetinio karo sąlygomis Karaliaučius neišdrįsta išsibandyti savo sistemos.

Rusijos anklavas iki šiol atliko tris izoliuoto darbo bandymus. Pirmasis vykdytas 2019 m. ir truko 72 h, antrasis ir trečiasis, atitinkamai 2020 m. ir 2021 m., truko po 8 h. Šių metų birželio pabaigoje planuotas dar vienas 8 h trukmės sistemos darbo bandymas taip pat buvo atšauktas. Šį savaitgalį planuotas bandymas turėjo trukti kiek ilgiau, 14 h.

Karaliaučiaus bandymas turėjo vykti tuo pačiu metu, kaip ir elektros sistemos bandymas Lietuvoje. Dar birželio mėnesį mūsuose tikėtasi jį atlikti rugsėjo 10 d., vėliau jis buvo perplanuotas 24 d., suderinus jį su kaimynėmis. Šis buvo atšauktas rugsėjo viduryje „dėl įtemptos padėties Baltijos regiono rinkoje“.

Kaip tyčia, šią savaitę Estijos perdavimo sistemos operatorės vadovas Taavi Veskimägi užsiminė, kad Baltijos šalių atsijungimas nuo rusiškos sistemos dėl išaugusio dujų poreikio dabartinėmis kainomis atsieitų iki 1,5 mlrd. €. Dar rugsėjo viduryje jis teigė, kad bendras visų trijų Baltijos šalių sistemos bandymas turėtų vykti „kai visos šalys bus pasirengusios“.

  • Kodėl tai svarbu? Karaliaučiaus sistema prie rusiškosios yra prijungta per Lietuvą. Anklave įgyvendinti projektai turėtų leisti jam veikti savarankiškai. Taip pat Rusija yra sustiprinusi savo tinklą aplink Sankt Peterburgą tam, kad atjungus Baltijos šalis, antrasis didžiausias Rusijos miestas būtų aprūpintas elektra. Latvija ir Estija atskirai savo sistemų pajėgumų dar nėra išsibandžiusios, Lietuva kai kuriuos bandymus yra atlikusi.

    Baltijos šalių atjungimo nuo Rusijos sistemos pamėklė kybo virš regiono kaip energetinio saugumo grėsmė. Tačiau Karaliaučius pastaruoju metu nedrįsta savo sistemos išsibandyti. Latvija ir Estija taip pat neskuba bandytis savo sistemų, nerimaudamos dėl galimo Rusijos atkirčio. Jei reikėtų spėti, sakyčiau, kad nei viena pusė nėra suinteresuota aštrinti padėties, nes nei viena nėra tikra, kad dėl tokio sprendimo nukentėtų mažiau, nei priešinga pusė.

Skaitiniai:

Parama baterijoms

Aplinkos ministerija išdalino 1 mln. € ES paramos lėšų gyventojams, elektros kaupikliams namuose (baterijoms) įsirengti. Paramos buvo galima tikėtis iki 10 kWh galios įrenginiui, jos prašyti galėjo tik nuosavą namą ir saulės arba vėjo elektrinę turintys ar ją įsirenginėjantys gyventojai.

Tokia parama dalinta pirmą kartą.

Ji turėjo būti dalinama iki birželio 19 d. arba kol baigsis paramos etapo lėšos. Beveik 300 gyventojų visos paramos pasiprašė per vieną dieną. Vidutinė prašoma kompensacinės išmokos suma siekė beveik 4.200 €, siekiant įsirengti beveik 10 kWh įrenginį.

Už 1 kWh baterijos galią nustatytas paramos įkainis – 450,26 €, jei įrengiama ličio fosfato baterija. 391,08 € skiriama ličio jonų kaupikliui. Šiuo metu balansavimo paslaugą – galimybę suvartoti elektrą ne tada, kai ją gamina nuosava elektrinė – teikia elektros tinklo operatorius (ESO). Vienos kWh „pasaugojimas“ kainuoja 0,0447 €/kWh.

  • Kodėl tai svarbu? Pinigai – mokesčių mokėtojų, tačiau kokių tikslų siekiama šia paramos programa yra sunku pasakyti. Ją kuruoja Aplinkos, ne Energetikos ministerija, todėl derėtų tikėtis informacijos apie tokiu būdu mažinamus, tarkime, CO2 išmetimus. Visgi, skelbiant apie paramą teigta, kad tai leis „susimažinti elektros energijos pasaugojimo kaštus.“

    Paramos intensyvumas yra itin didelis. Aplinkos ministerija teigė taikanti į 50% paramą, toks skaičius atrodo realus, įskaičiuojant įsirengimo kaštus. Tačiau vertinant baterijos įsigijimą santykis yra 3:1 – prie 3 € paramos jos gavėjui reikia prisidėti vos vienu. Grubiai tariant, įrenginį jums nuperka Aplinkos ministerija už ES lėšas.

    Parama nutaikyta išskirtinai dideliems namų ūkiams. Paskaičiavus „ant servetėlės“ atrodo, kad, dabartinėmis sąlygomis ir su tokia parama baterija turėtų pasaugoti ir patiekti 10 MWh elektros kasmet, kad atsipirktų per 10 m. Palyginti, iš viso daugiau nei 5 MWh elektros per metus suvartoja mažiau nei 100.000 Lietuvos vartotojų – iš 1,6 mln.

Skaitiniai:

Jūros vėjo parko progresas

Lietuvos energetikos agentūra ketina išsiaiškinti, kokie infrastruktūriniai sprendimai būtų geriausi įrengiant vėjo jėgainių parką Lietuvoje. Ji paskelbė viešą pirkimą tokios studijos parengimui. Numatoma sutarties vertė - 0,49 mln. €. Pasiūlymų laukiama iki spalio 10 d. Tikimasi, kad šie darbai bus atlikti iki 2024 m. pradžios. Skelbiama vėjo parko Lietuvoje įrengimo data – vis dar 2028 m.

Tuo tarpu Latvijos valstybinė įmonių grupė „Latvenergo“ pasirašė supratimo memorandumą su Vokietijos „RWE Renewables“ dėl vėjo parkų jūroje vystymo Latvijos teritorijoje.

Vėjo parkai jūroje reikalauja milžiniškų investicijų ir specifinių žinių bei įgūdžių, kurių nei viena regiono bendrovė neturi. Tad vietos bendrovės ieško partnerių būsimiems vėjo parkų projektams. Estų „Eesti Energia“ bendradarbiauja su danų „Orsted“. Lietuvos „Ignitis grupė“ – su prancūzų-portugalų „Ocean Winds“. Lenkijos „PKN Orlen“ – su Kanados „Northland Power“.

  • Kodėl tai svarbu? Vėjo jėgainių jūroje projektai turėtų užtikrinti didelę dalį Lietuvos elektros gamybos netolimoje ateityje. Planuojamas 700 MW galios parkas per metus galėtų pagaminti beveik ketvirtį dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Tokių parkų galėtų atsirasti bent du.

    Investuotojai turi žinoti, kokią infrastruktūrą reikės įrengti, kad galėtų pateikti pasiūlymą būsimame konkurse. Jei tai paaiškės tik 2024 m. pr., tuomet 2028 m. galutinė projekto data pradeda atrodyti vis ambicingesnė.

Skaitiniai:

Kas toliau?

  • Hando Sutteris, valstybės valdomos Estijos energetikos įmonių grupės „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas, nebebus juo skiriamas tolesnei kadencijai. Ši baigiasi kovo 31 d. Įmonė neįvardino, ką vadovas darė ne taip. Estų žiniasklaida kalba apie nesutarimus tarp H. Sutterio ir premjerės Kajos Kallas. Tarp kandidatų į naujus vadovus įvardinamas Taavi Veskimägi, Estijos elektros perdavimo sistemos „Elering“ vadovas.

  • Vyriausybė ieškos būdų subsidijuoti elektrą gyventojams, kuriems elektrą tiekia Lietuvos geležinkeliai (LTG). Prie jos tinklų prijungta apie 2.700 elektros vartotojų. Įprasta subsidija (iki 0,09€/kWh) čia negalioja, nes LTG neturi elektros tiekimo licencijos. Iki liberalizacijos tai buvo antra didžiausia elektros tiekėja gyventojams šalyje (plg. monopolininkas turėjo 1,6 mln. klientų). Derybos dėl šių klientų perėmimo su ESO vyksta bent nuo 2017 m.

  • Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ rekonstruos daugiau nei 16 kilometrų magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas. Tai viena svarbiausių dujų arterijų Lietuvoje, ji nuo gegužės jungiasi ir su nauju dujotiekiu tarp Lietuvos ir Lenkijos, GIPL. Darbus turėtų atlikti „DS-1“ ir „MT Group“, iki 2023 m. vidurio, už 12,5 mln. €.