#EnergyDigest (42/22): mazuto sugrįžimas

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

2022 m. 42 sav. (t. y. savaitė, prasidėjusi spalio 17 d.)

  • Siekiant išvengti šilumos brangimo vilniečiams į sostinės šilumos gamybos sektorių sugrįžta mazutas. Dėl to mieste prireikė skeltbi ekstremalią padėtį.

  • Reguliuotojas vėjo jėgainių jūroje vystytojams sukurpė reikalavimų sąrašą. Jame galime rasti tiek rimtų, tiek ir keistesnių pageidavimų.

  • Klaipėdos nafta rado veiklos Europoje kilusiame suskystintų gamtinių dujų renesanse. Bendrovė padės vokiečiams valdyti komercinius naujo dujų importo terminalo procesus.

Štai papunkčiui.

Mažasieris mazutas Vilniuje

Vilniaus miesto šilumos tinklus valdančiai bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) oficialiai atvertas kelias šį šildymo sezoną vietoje gamtinių dujų naudoti mažasierį (0,9%) mazutą. Taip šilumos kainos gyventojams neaugs, palyginti su praėjusiais metais. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje per metus jis sudarys apie 36%.

Jei vietoje mazuto būtų deginamos gamtinės dujos, kainos šilumos vartotojams būtų augusios dvigubai. Prognozuojama mazuto kaina, sprendžiant pagal ateities sandorių vertę šildymo sezono mėnesiams, siekia 46,37 €/MWh. Tai yra apie tris kartus pigiau, nei dujos.

Bendrai Vilniuje šiluma bus gaminama iš biokuro, mazuto, deginamų atliekų ir gamtinių dujų. Ją gamina patys VŠT, „Ignitis grupei“ priklausanti Vilniaus kogeneracinė atliekų jėgainė bei prancūzų „Idex“ priklausantys biokuro įrenginiai. Taip pat šilumą į tinklą parduoda ir pora pramonės įmonių – popieriaus gamintoja „Grigeo“ ir baldininkai „Vilniaus baldai“.

  • Kodėl tai svarbu? Vilniaus šilumos tinklai yra viena didžiausių dujų vartotojų šalyje. Palyginti, tik Vilniaus centrinio šildymo sistemai pernai prireikė 3,172 TWh energijos. Per praėjusius metus visa Lietuvos elektros perdavimo sistema perdavė 11,84 TWh elektros.

    Įdomu ir tai, kad mazuto deginimui mieste prireikė paskelbti ekstremaliąją padėtį dėl „ekstraordinarios–krizinės energijos kainų situacijos“. Tą kaip tik ir patvirtino Vyriausybė, o sprendimą dėl tokios padėties įvedimo priėmė Vilniaus savivaldybė.

    Esant tokiai padėčiai galima mieste laikinai netaikyti aplinkos apsaugos normatyvų. Labiau įprastos situacijos, kai energetikos sektoriuje ekstremali situacija skelbiama sutrikus elektros sistemos darbui ar trūkstant dujų.

Skaitiniai:

Trupiniai nuo stalo

Vyriausybė patvirtino reikalavimus potencialiems vėjo parko jūroje statytojams. Tai daryti norinti įmonė turi turėti patirties vystant bent 150 MW galios jūrinio vėjo parką. Jos pajamos pastaruosius 3 m. vidutiniškai kasmet turi siekti bent 250 mln. €. Valdomas turtas turi būti ne mažesnis nei 20% numatomos projekto vertės.

Aukciono dalyviai privalės atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Taip pat numatyti įpareigojimai prisidėti prie aplinkos apsaugos bei pajūrio bendruomenės gerovės. Statytojas turės derinti klimatui kenkiančių dujų išmetimus statybų metu. Taip pat skirti ne mažiau kaip 5 mln. € sumą, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka „būtų panaudojama aplinkos apsaugos jūrinėje teritorijoje tikslais“.

Su jūriniu vėjo parku besiribojančioms bendruomenėms projekto valdytojas turės mokėti kompensaciją, kuri sieks apie 3 mln. € per metus.

Kriterijus turi atitikti pats dalyvis arba bent viena bendrovė, jei konkurse bus dalyvaujama jungtinės veiklos pagrindu. Šie reikalavimai bus įtraukti į aukciono sąlygas parko vystytojams. Jį reguliuotojas skelbs 2023 m. antrą pusmetį.

  • Kodėl tai svarbu? Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad reikalavimai bendrovėms turėtų riboti konkurenciją. Patirties ir finansinio pajėgumo rodikliai praktiškai reiškia, kad konkurse dalyvauti gali „bet kas, statęs kokį nors neminiatiūrinį jūrinį vėjo parką“. Mat mažesnių nei 150 MW galios jūrinių vėjo parkų reikėtų gerai paieškoti.

    Konkurse dalyvaujanti bendrovė neturi būti ir ypatingai turtinga – šį kriterijų nesunkiai atitiktų, pavyzdžiui, „Ignitis grupė“.

    Kita vertus, neprofesionalo akiai papildomas dujų išmetimų statybų metu kontroliavimas atrodo perteklinis. Laivyboje naudojamas kuras Baltijos jūroje ir taip griežtai reguliuojamas.

    5 mln. € aplinkosaugai vėjo parko teritorijoje jau atrodo kaip nedidelis reketas. Būtinybė „prisidėti prie pajūrio bendruomenių gerovės“ atrodo taip pat. Ji reiškia, kad kasmet Palangai projekto vystytojas turės skirti lėšas priklausomai nuo pagaminamos elektros kiekio, 1€/MWh.

    Sunku pasakyti, kam reikalingas toks mechanizmas. Parama faktiškai tampa savotišku, spėčiau, ~1,5–2% mokesčiu beveik ketvirčiui Lietuvoje suvartojamos elektros. Kadangi projektas gaus valstybės paramą, tuos pinigus Palangai kokius 12 metų sumes visi likę elektros vartotojai. Kodėl tiesiog neparemti Palangos iš biudžeto?

    Ar pastarieji smulkūs reketukai ką nors atgrasins nuo dalyvavimo? Turbūt ne. Bet papildomi mokėjimai jų gavėjams gali pasirodyti visai ne pro šalį.

Skaitiniai:

„Klaipėdos nafta“ Vokietijoje

Vokietijos energetikė „Uniper“ nusprendė, kad „Klaipėdos nafta“ (KN) kurį laiką valdys dalį statomo Vilhelmshafeno suskystintų gamtinių dujų importo terminalo operacijų. Tai yra statomas FSRU tipo terminalas, t. y. toks pat kaip Klaipėdoje. Patį laivą vokiečiams taip pat pristatys ta pati norvegų „Hoegh LNG“.

Preliminariai KN iki 2024 m. kovo 31 d. sukurs ir prižiūrės dujų apskaitos ir komercinei veiklai reikalingas IT sistemas. Bendrovė taip pat padės vokiečiams pasiruošti terminalo veiklai, konsultuos dėl terminalo naudojimo taisyklių ir kitais komercinės veiklos valdymo klausimais.

„Uniper“ dujų terminalą stato Vilhelmshafeno mieste, Žemutinės Saksonijos žemės šiaurėje, prie Jadės įlankos Šiaurės jūroje. Tai yra pirmasis plaukiojančio dujų importo terminalo projektas šalyje. Jis taip pat yra ir labiausiai pažengęs – turėtų būti užbaigtas jau šią žiemą.

Projektinis terminalo metinis pajėgumas – 7,5 mlrd. kub. m gamtinių dujų, arba 8% Vokietijos dujų poreikio 2021 m. Tai taip pat yra bene du kartus daugiau, nei per metus gali išdujinti Klaipėdos dujų importo terminalas.

  • Kodėl tai svarbu? Na, pirma, džiugu, kad KN dalyvauja dujų importo terminalų renesanse, kuris šiuo metu vyksta Europoje. Įdomu tai, kad KN užsimena „Uniper“ konsultuosianti „ir atviros prieigos modelio“ klausimu.

    „Independence“ veiklos modelis nėra būdingas FSRU tipo terminalams. Jie įprastai yra statomi prie vieno konkretaus dujų vartotojo – elektrinės ar gamyklos – ir tiekia dujas tam konkrečiam klientui. Tipiškas pavyzdys yra, pavyzdžiui, Açu terminalas Brazilijoje, prie kurio KN taip pat yra prisidėjusi.

    Ten vienas FSRU terminalas stovi prie dviejų mūsų mastais milžiniškų dujinių elektrinių. Tačiau Lietuvoje tokių didelių dujų vartotojų nėra. Todėl terminale aptarnaujama eilė skirtingų klientų – pramonės, energetikos įmonių ir dujų prekeivių. Tai komplikuoja krovinių ir dujų iškrovimo grafiko formavimą, ypač, kai terminalas naudojamas gausiai. Jo suvaldymas yra unikali KN kompetencija.

Skaitiniai:

Kas toliau?

  • „Klaipėdos nafta“ ieško, kas užtikrins „Independence“ techninę priežiūrą ir kasdienę veiklą po 2024 m. gruodžio, kai terminalas pateks bendrovės nuosavybėn. Šiuo metu tai daro įrenginį nuomojanti „Hoegh LNG“. Atrinktas rangovas techniškai prižiūrės terminalą, formuos įgulą ir organizuos kasdienę FSRU veiklą. Sutartis bus sudaroma penkeriems metams, su galimybe ją pratęsti. Paslaugos teikėją planuojama paskelbti iki 2023 m. vidurio.

  • Latvijos valstybinė energetikė „Latvenergo“ ketina iki 2026 m. įrengti 600 MW galios žaliosios energijos gamybos įrenginių. Bendrovė taikosi į vėjo energetikos plėtrą, kuri jai atrodo vienu ekonomiškai efektyviausių sprendimų. Projektus Latvijoje ir užsienyje svarstoma tiek įsigyti, tiek vystyti, o tap pat ir dalyvauti projektuose su partneriais. 2030 m. jos žalios energijos gamybos įrenginių bendra galia sieks 2,3 GW.

  • Lietuvos elektros sistemos valdytoja „Litgrid“ bando naujas dirbtinio intelekto ir jutiklių technologijas. Jos leis, tikimasi, turimomis linijomis perduoti 30% daugiau elektros. Įdiegti jutikliai leidžia planuoti tos linijos pralaidumą atsižvelgiant į konkrečias oro sąlygas bei linijos fizikinius parametrus. Technologija bandoma apkrautoje linijoje tarp Palangos ir Vydmantų. Bandymas truks iki rugsėjo, pirmieji rezultatai bus analizuojami gruodį.