#EnergyDigest (41/22): elektros rinka veikia gerai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

2022 m. 41 sav. (t. y. savaitė, prasidėjusi spalio 10 d.)

  • Paskutinis žingsnis link valstybinio elektros teikimo pabaigos atidedamas iki 2026 m. Turbūt nesusiję, bet Seimo rinkimai – 2024 m. spalį.

  • Baltijos šalių reguliuotojai nerado rugpjūčio 4.000 €/MWh incidento elektros rinkoje kaltininkų. Tačiau pageidauja techninių pakoregavimų biržos procesuose.

  • Veiklą pradeda pirmasis vėjo parkas Lietuvoje nuo 2016 m. Šis ir kiti netrukus pastatysiami projektai užbaigia užsitęsusią vėjo parkų sausrą.

Štai papunkčiui.

Elektros rinkos liberalizavimas atidėtas

Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, reiškiantiems, kad valstybė užsiims elektros tiekimu gyventojams ilgiau – iki 2026 m. sausio 1 d. Bent jau tai grupei gyventojų, kuriems valstybė turėjo nutraukti visuomeninį elektros tiekimą iki šių metų pabaigos. Dabar jie turės daug laiko pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Vyriausybė sprendimą aiškina tuo, kad iki tol Lietuvoje bus įrengta daug saulės ir vėjo parkų, todėl elektra bus pigesnė.

Nepriklausomą elektros tiekėją jau yra pasirinkę beveik 1,2 mln. arba apie 70% visų buitinių vartotojų. Jo dar nepasirinko 0,5 mln. (30%), iš jų 431.000 priklauso atidėtam trečiajam liberalizavimo etapui. Dar beveik 63.000 vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą.

Lietuvoje elektros tiekimo monopolis yra demontuojamas nuo 2009 m. Iš pradžių per tris etapus į rinką buvo paleisti juridiniai asmenys, t. y. įmonės. Gyventojai rinktis tiekėją formaliai gali nuo 2010 m., bet jokie elektros tiekėjai nepanoro konkuruoti su reguliuojamu monopolininku. Tad realaus pasirinkimo nebuvo ir vartotojams.

Neužbaigtas procesas vėl pajudėjo nuo 2020 m., kai palaipsniui pradėta stabdyti monopolininko vykdomą visuomeninį elektros tiekimą gyventojams. Pradėta nuo stambiausių vartotojų, o vidutiniams monopolininkas elektros nebetiekia nuo 2022 m. Paskutinis etapas užstrigo energetikos krizės akivaizdoje.

  • Kodėl tai svarbu? Nėra iki galo aišku, ką šiuo sprendimu norima pasiekti. Oficialiai laukiama, kol sumažės elektros kainos rinkoje, bet didelė elektros kaina atsispindės ir monopolisto tarife. Be to, subsidijos taip pat mokamos visiems gyventojams. Turbūt sutapimas, bet 2024 m. spalį vyks nauji Seimo rinkimai. Taip pat sutapimas, kad istoriškai visuomeninio tiekimo tarifas prieš rinkimus mažėja.

    Apskritai paskutinio liberalizacijos žingsnio atidėjimas, atrodo, yra nervinga politinė reakcija į viešą nepasitenkinimą, kilusį, kai elektros kainų šoko išsigandusiems gyventojams dar teko rinktis ir naują elektros tiekėją. Situaciją paaštrino politikų įprotis stengtis, kad monopolinis tarifas visada būtų kaip įmanoma žemesnis.

    Procesas nebuvo sklandus net ir iki sukylant įtampai. To užtikrinti nepadėjo ir eilė įvairaus dydžio nesėkmių pakeliui. Komunikacijos kampanija nebuvo vykusi, dominuojantis rinkos žaidėjas neapsiėjo be nešvarių triukelių, o elektros tiekėjai – be savo planų komunikacijos kuriozų. Viską vainikavo vienas užsilenkęs nepriklausomas tiekėjas.

Skaitiniai:

Kai kalba elektros rinka

Baltijos šalių energetikos reguliuotojai baigė tyrimą įvykių, nulėmusių elektros pasiūlos ir paklausos neatitikimą Baltijos biržose rugpjūčio 17 d. Tuomet dėl eilės sutrikimų ir nepalankių aplinkybių, visose trijose Baltijos šalyse pritrūko komercinės elektros gamybos ir vieną valandą elektra pasiekė techninį elektros biržos maksimumą – 4.000 €/MWh.

Nuspręsta tai, kas buvo gana akivaizdu nuo pradžių: situaciją lėmė tobula aplinkybių audra. Bei „Baltijos elektros biržos ypatybės, susijusios su jos dydžiu“. Reguliuotojai nerado pagrindo kaltinimams, kurie paraštėse buvo mėtomi iš vienos šalies į kitą. Kaip ir bendrovių ir politikų pareiškimai, kad dėl tokių kainų „kaltas biržos algoritmas“.

Reguliuotojai, visgi, paragino elektros biržą „Nord Pool“ būti lankstesne Baltijos šalių atžvilgiu. Siūlymai yra techninio pobūdžio – leisti atlikti papildomą procedūrą tuo atveju, jei rinkai grėstų dar vienas pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Tai nėra vienintelė galima intervencija, bet ji atrodo minimali ir neskausminga.

  • Kodėl tai svarbu? Ursula von der Leyen, Europos Komisijos prezidentė, taip pat buvo neteisi sakydama, kad „elektros rinka nebeatlieka savo funkcijos“. Veikiau atvirkščiai: Europos elektros rinka veikia būtent taip, kaip galima iš jos tikėtis tokiomis aplinkybėmis.

    Elektros kaina yra ne tik indikatorius, kokią sąskaitą reikės sumokėti mėnesio pabaigoje. Tai taip pat ir signalas. Nemažam gabalui Europos, o taip pat ir Baltijos šalims, rinka šią vasarą siuntė žinią: jūs turite per mažai įvairių elektrinių. Nes taip ir yra. Dešimtmetis itin žemų elektros kainų ir netikusios politikos nuskurdino Europos – ir juo labiau Baltijos šalių – jėgainių flotilę.

    Tačiau mūsuose negirdėti nei vieno konkretaus sprendimo, susijusio su šia vienintele ilgalaike Baltijos šalių problema: lanksčių elektrinių stygiumi. Nei vieno pripažinimo, kad Baltijos šalys su savo elektrinių flotile daro kažką negerai. O tai – jau patologija, kuriai rekomenduočiau skubią medicininę intervenciją.

    Jei manote, kad lanksčios gamybos trūksta dabar, palaukite, kai per likusį dešimtmetį nusibaigs Elektrėnų komplekso likučiai Lietuvoje ir užges Izengardo ugnys Estijos Narvoje.

Skaitiniai:

Pirmas vėjo parkas nuo 2016 m.

„E Energija“ oficialiai atidarė 69 MW galios vėjo parką Telšių rajone. Parką sudaro 13 vėjo turbinų, bendrovė į jį investavo daugiau nei 70 mln. €. Šis vėjo jėgainių parkas per metus, prognozuojama, pagamins 230 GWh elektros energijos per metus. Tai reiškia, kad visoje šalyje tokiu būdu bus pagaminama 17% daugiau elektros energijos.

Bendrovės veiklos modelis – išvystyti projektus ir juos parduoti tiems, kas jais naudosis. O gautas lėšas – investuoti į naujus projektus. Bendrovė taip yra padariusi su vėjo parkais Šilutėje ir Pagėgiuose. Paprastai tokių pirkinių dairosi arba didesnės energetikos įmonės, finansiniai investuotojai (fondai ir pan.) arba vietos pramonės įmonės.

Naujas vėjo parkas yra pirmasis tokio dydžio projektas, užbaigtas šalyje nuo 2016 m., kuris realiai pradės gaminti elektros energiją. Tiesa, ši sausra turėtų nutrūkti. Iš stambesnių projektų, estų „Enefit Green“ stato 75 MW galios vėjo parką Akmenės rajone. Panašiu metu vietinė „Ignitis grupė“ turėtų baigti statyti 63 MW galios parką Mažeikių rajone.

  • Kodėl tai svarbu? Stambių vėjo projektų startas yra svarbu, nes Baltijos šalims trūksta vietinės elektros gamybos. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad vėjo jėgainių parkų plėtra atsinaujino. Ją kurį laiką stabdė itin žemos elektros kainos, bei tradiciniai trikdžiai vėjo jėgainių plėtrai: gyventojų pasipriešinimas (NIMBY), perteklinė biurokratija ir nepritaikyta reguliacinė aplinka.

    Naujo vėjo parko startas galėtų būti gera proga nuodugniai peržiūrėti procedūras, kurios taikomos vėjo jėgainių vystymui. Esu tikras, nuoširdžiai atsidėję darbui rastume daug neefektyvumo dar net nepriėję prie vertybinių „aplinkosauga ar energetika“ ar „kraštovaizdis ar energetika“ dilemų. Ar diskusijų su Krašto apsaugos ministerija dėl oro erdvę stebinčių radarų.

Skaitiniai:

Kas toliau?

  • Bendras Estijos ir Suomijos dujų importo terminalas bus švartuojamas Suomijos Ingės uoste, o ne prie Estijos krantų Paldiskyje. Abi šalys uostuose įrenginėja prieplaukas ir buvo sutarusios, kad saugykla bus prišvartuota ten, kur ji bus paruošta pirma. Galiausiai jis vis tiek turėjo atsidurti Suomijoje, kurios „Gasgrid“ terminalą išsinuomojo iš amerikiečių „Excelerate Energy“. Laivas-saugykla „Exemplar“ į Suomiją turėtų atvykti gruodį. Bandomojo krovinio laukiama mėnesio viduryje, o komercinės veiklos pradžios – 2024 m. sausį.

  • Lietuvos elektros sistemos valdytoja „Litgrid“ paruošė Alytaus pastotę sinchroninių kompensatorių prijungimui. Tai yra prisijungimui prie Europos elektros sistemos būtini prietaisai, padedantys palaikyti inerciją – vieną iš elektros sistemos parametrų. Jie taip pat leis prie elektros tinklo prijungti daugiau saulės ir vėjo jėgainių. Pirmieji du kompensatoriai bus įrengti Alytaus ir Telšių 330 kV pastotėse, jie į Lietuvą atvyks 2023 m. pavasarį, o veikti pradės metų pabaigoje.