Kas geresnio pastaruoju metu energetikoje?
2021 m. 37-38 sav.
Lietuvos energetikos reguliuotojo (VERT) pavadinimas skambėjo plačiau nei įprastai – ir kalbant apie ESO tarifus ir jų keitimą, ir Baltijos šalims besiginčijant dėl rusiškos elektros importo. Be to, rekordinės dujų kainos, neatsirandant naujų tiekėjų, ima ėsti savo vartotojus Europoje ir Lietuvoje.
Tiesa, ne viskas taip nyku. Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ į savo tinklą įjungė pirmąją regione tokio tipo bateriją. Estijos „Eesti Energia“ antrinė bendrovė „Enefit Green“ tvirtai pareiškė žengsianti į Talino akcijų biržą, kur ieškos pinigų atsinaujinančios energetikos projektams finansuoti.
Štai papunkčiui.
Iš užrašų: prekybos elektra pokyčiai
Trijų Baltijos šalių derybos dėl taisyklių, kuriomis vadovaujantis prekiaujama elektra su Baltarusija ir Rusija, vad. trečiosiomis šalimis, pasiekė šiokią tokią atomazgą. Nepavykus rasti bendro sprendimo, Lietuvos reguliuotojas patvirtino, o perdavimo sistemos operatorius nuo rugsėjo 15 d. pradėjo taikyti vienašališkai priimtas taisykles.
Reaguodami į tai, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai ėmėsi keisti anksčiau sutartas prekybos taisykles – bus pašalinti ankstesni, o dabar pertekliniai, ribojimai.
Lietuvos sprendimu, be jau galiojusio prekybos draudimo, buvo virtualiai sumažintas techninis Lietuvos ir Baltarusijos elektros linijų pralaidumas. Dėl to, kaip veikia BRELL žiedas, šis sprendimas reiškia mažesnį galimą elektros importą iš Rusijos į Latviją.
Dainius Kreivys, Lietuvos energetikos ministras, išreiškė viltį, kad klausimas šiuo sprendimu bus „uždarytas“ ir bus galima imtis kitų regioninių energetikos klausimų. Tačiau Latvija pranešė, kad nemato techninių priežasčių, kodėl Lietuva turėjo imtis tokių ribojimų ir pranešė klausimą kelsianti Europos Komisijoje bei Europos energetikos reguliuotojų asociacijoje (ACER).
Lietuva yra įsitikinusi, kad visi jos priimti sprendimai yra teisėti ir vykdomi BRELL sutarties rėmuose. Tiesa, kai metodika buvo paskelbta viešai konsultacijai, rinkos dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl galimų trikdžių sąžiningai konkurencijai. Lietuviai teigia, kad mažiau importo bus naudinga vietos gamintojams ir, kad tai nedidins elektros kainų. Pastaroji tezė neskamba įtikinamai.
Tad, kas dabar? Lietuvos sprendimas keičia didmeninės elektros prekybos dinamiką regione, tiesa, kaip tiksliai, pamatysime pasibaigus įvairiems remontams. Estai taip pat nerimauja dėl galimo Rusijos atsako, kol trys Baltijos šalys nėra pasiruošusios veikti ne BRELL žiede. Yra, kas šią Vilniaus poziciją laiko „ultimatumu“, kuris turėtų iššaukti reakciją, tačiau man neatrodo, kad tolesnėms deryboms yra daug entuziazmo. Tęsinio lauksime, kai į latvių nusiskundimus atsakys ES institucijos.
Mano trigrašis: visa tai, regis, žymi trišalės Baltijos šalių metodikos, t.y. dar vienos bendros regiono energetikos dimensijos, pabaigą. Bent jau iki sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 m. pab. Net jei derybos ir būtų atnaujintos, vargu bau, ar šalims pavyktų dėl ko nors susitarti. Bent jau to moko istorija. Visgi, reikia pažymėti, kad stebėtojui Vilniaus pozicija atrodo labai keista.
Ją rišliai paaiškinti gana sunku, nes viešuose pasisakymuose vyrauja sąvokų chaosas. Lietuvoje galiojantis įstatymas draudžia du dalykus: pirkti baltarusišką elektrą ir leisti Astravo branduolinei jėgainei naudotis Lietuvos infrastruktūra. Tačiau vis dar negaliu tiksliai sau atsakyti, kuri įstatymo dalis šiuo sprendimu vykdoma.
Kaip suprantu, oficialiąjame Vilniuje tvyro įsitikinimas, kad latviai mus apgaudinėja ir slapta perka baltarusišką elektrą. Todėl tai, kad elektros importas į Latviją sumažėjo, jau laikoma sėkme. Visgi, įrodymų, kad Latviai už elektrą moka baltarusiams, kaip suprantu, nėra.
Ministerija taip pat negali paaiškinti, kokį poveikį jos veiksmai turės Astravo AE projektui, prieš kurį turėtų būti nukreiptos šios priemonės.
***
Štai kas dar nutiko per pastarąsias porą savaičių.
Dujų paklausos naikinimas
Rugsėjį Europoje taip ir neatsiradus daugiau dujų pasiūlos, pradeda gesti paklausa. Vasarą dujinės elektrinės ėmė užleisti vietą anglinėms. Dabar gamybą stabdyti ėmė trąšų gamintojai. Lietuvoje „Achema“ sustabdė tris gamybos cechus, tarp jų – vieną iš dviejų amoniako. Gamyklos vadovas įspėja, kad dujų kainoms laikantis tokiose aukštumose, teks stabdyti ir daugiau agregatų.
Pagrindinė gamyklos akcininkė taip pat pasisakė. Šį kartą prašydama imtis „greito ir atsakingo politinio sprendimo“, siekiant suvaldyti dujų ir elektros kainas. Gamyklos vadovas, kaip įprasta, pasiskundė dujų infrastruktūros mokesčiu ir taršos kainomis. Galima manyti, apie „sunkią šių mokesčių naštą“ dar išgirsime.
Žvelgiant į priekį, padėtį dujų rinkoje nuo spalio turėtų kiek palengvinti daugiau dujų iš Norvegijos. „Equinor“ gavo leidimus ateinančiais dujų metais išgauti 1 mlrd. m3 daugiau iš „Oseberg“ ir dar 1 mlrd. m3 iš „Troll“ gręžinių. Tuo metu iš Briuselio kaltinimų gavusi „Gazprom“ ginasi nemanipuliuojanti rinka ir teigia įgyvendinanti visas ilgalaikes dujų tiekimo sutartis.
Kodėl tai svarbu:
Lyda Lubienė viešumoje reiškiasi išskirtinai kai padėtis rinkoje yra nepalanki gamyklai. „Achema“ savo finansinius duomenis skelbia šykščiai, tad išsiaiškinti, ar gaisras tikras, sudėtinga. Visgi, iki šiol palaipsniui iškovota, kad dujų infrastruktūros apmokestinimas būtų reikšmingai pakreiptas „Achemos“ naudai.
Gamyklos darbuotojai čia kiek primena įkaitus, taip pat derybinė korta yra nesibaigiantis „Achemos” bylinėjimasis su valstybe dėl visko. Šį kartą, tiesa, nelabai yra iš kur papildomą gelbėjimosi ratą traukti.
„Gazprom“ tikina, kad jai mesti kaltinimai tyčia netiekiant dujų Vakarų Europai, siekiant spausti Vokietiją dėl „Nord Stream 2“ yra „absurdas“. Esą, ji vykdo visas ilgalaikes sutartis ir padidins tiekimą „kai tik turės galimybę“. Kremlius Vokietijos rinkimų išvakarėse patikino, kad bendrovė jau yra pasiruošusi pasirašinėti sutartis. Bei taip spręsti savo sukurtą problemą.
Pirmoji baterija regione
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prie elektros perdavimo tinklo prijungė pirmąją regione tokio tipo bateriją. 1 MW galios, 1 MWh talpos kaupiklis buvo įrengtas Vilniaus elektros pastotėje. Jį pagamino „Fluence“, JAV įsikūrusi bendra vokiečių "Siemens" ir amerikiečių AES bendrovė, už 1,4 mln. €. „Litgrid“ teigia, kad šis įrenginys leis išbandyti baterijų galimybes valdant sistemos dažnį ir užtikrinant stabilią tinklo veiklą.
Taip pat šis įrenginys leis pasiruošti didesniojo baterijų projekto - 200MW galios baterijų (4x50 MW) prijungimui prie tinklo. Pastarąjį projektą vykdo sistemos valdytojo seserinė bendrovė „Energy Cells“ – abi bendrovės priklauso ministerijos valdomai EPSO-G įmonių grupei. ~100 mln. € vertės, 200 MW suminės galios ir 200 MWh bendros talpos energijos kaupikliai turėtų būti įrengti pirmoje 2022 m. pusėje. Baterijos bus diegiamos Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos pastotėse.
Kodėl tai svarbu:
Anksčiau šis 1 MW baterijos projektas turėjo padėti ne tik pasiruošti prijungti naujas baterijas, bet ir padėti parengti technines specifikacijas, kurios turėtų būti nurodytos ieškant, kas įrengs didžiąsias baterijas. Naujoji Vyriausybė didžiųjų baterijų iš EPSO-G pareikalavo anksčiau, tad pirkimai buvo pradėti nesulaukus tuomet jau pradėto vykdyti bandomojo projekto pabaigos.
Apskritai elektros kaupikliams Lietuvos energetikos sistemoje, sprendžiant iš projektų apimčių ir ministerijos retorikos, yra numatytas reikšmingas vaidmuo. 200 MW Lietuvos dydžio sistemai yra daug baterijų ir jų integravimui reikia pasiruošti. Iki sinchronizacijos su kontinentine Europa, numatyta, jos užtikrins pirminį sistemos rezervą. Po to įrenginiai, ministerijos parengto konkurso būdu, bus „perleisti“ privačiam sektoriui.
„Enefit Green“ IPO
„Enefit Green“ oficialiai paskelbė, kad vykdys pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) Talino „Nasdaq“ akcijų biržoje. Kol kas prospektas ruošiamas Estijos reguliuotojui, tad neskelbiama, kada tiksliai jis vyks, nei kokia bendrovės dalis galėtų būti listinguojama. Kol kas nurodoma, kad tai įvyks pirmoje 2022 m. pusėje. Anksčiau skelbta, kad listinguojama galėtų būti „iki 49%“ bendrovės.
Kol nėra paskelbtas prospektas, neaišku ir kiek lėšų bus siekiama pritraukti, kokia bus akcijos kaina. Tačiau įmonė papasakojo turinti planų iki 2023 m. investuoti apie 600 mln. € į 600 MW elektros gamybos įrenginių Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje.
Pavymiui šiam pranešimui bendrovė paskelbė priėmusi galutinį sprendimą dėl 85 mln. € investicijos į 75 MW galios vėjo jėgainių parką Lietuvoje, Telšių rajone. Parke bus pastatyta 14 turbinų, kurių kiekvienos galia sieks 5,3-5,5 MW, jis bus didžiausias iš šiuo metu bendrovės valdomų ar statomų. Parkas elektrą turėtų pradėti gaminti 2023 m. pabaigoje.
Kodėl tai svarbu:
„Enefit Green“ sprendimas kapitalo rinkoje ieškoti pinigų investicijoms į atsinaujinančią energetiką reiškia artimiausiu metu dar papilnėsiantį žaliųjų projektų portfelį regione. Reaguodamos į tai, reguliavimo institucijos - energetikos, aplinkosaugos, paveldosaugos, - turėtų stengtis jau dabar būti efektyviais projektų prižiūrėtojais, o ne aklais jų stabdžiais.
Investicijos Lietuvoje į vėjo parkus be valstybės paramos kuo toliau, tuo labiau darosi įprasta.
Naujas ESO reguliavimas
Lietuvos energetikos reguliuotojas sukėlė labai nemenką šurmulį paskelbęs naują projektą taisyklių, pagal kurias skaičiuojamos Lietuvos elektros ir dujų skirstymo tinklo operatorės ESO pajamos. Reguliuotojas taip nori „optimizuoti tinklą“ ir tikisi, kad nauja metodika leis „bent jau nedidinti“ reguliuojamos elektros tarifo dalies.
Reakcijos į šį siūlymą nebuvo švelnios - ESO yra svarbi „Ignitis grupės“, Vilniuje ir Londone listinguotos, valstybės kapitalo įmonių grupės dalis. Reguliuotojo sprendimas galėtų nurėžti, kai kuriais skaičiavimais, apie dešimtadalį viso grupės veiklos rezultato.
Atkreiptas dėmesys, kad naujas reguliavimas reikštų augančią bendrovės skolą, o numanomas taisyklių keitimas į praeitį kuriam laikui atvėsintų visos šalies investicinį klimat ą. Susirūpinta ir tuo, ar bendrovė sugebės išmokėti pažadėtus dividendus.
Investuotojai „Ignitis grupę“ suskubo išsiparduoti. Grupės akcijos kaina nusliuogė ~15% Vilniuje, Londone akcijos atitikmuo pigo ~18%.
Reguliuotojas vėliausiai sprendimą turi priimti iki spalio 15 d., bet žada tai padaryti iki spalio pradžios. Jo vadovas taip pat neatmetė galimybės, kad priimtas sprendimas gali skirtis nuo viešai konsultacijai pateikto projekto.
Kodėl tai svarbu:
Blogiausiu atveju, Lietuva rizikuoja užsitarnauti reputaciją kaip šalis, turinti neprognozuojamą reguliuotoją . Tai apsunkintų kapitalo rinkos plėtrą su visomis neigiamomis to pasekmėmis.
Geriausiu atveju, drastiškų sprendimų bus išvengta ir eilė institucijų Lietuvoje toliau tęs savo itin brangius, gyvai vykstančius mokslus apie tai, kaip negalima elgtis su tarptautinėse rinkose listinguotomis bendrovėmis.
Kita vertus, atrodo, kad tarptautiniai instituciniai ir smulkieji investuotojai nepalyginamai sustiprina barjerą tarp valstybės valdomo turto ir trumpalaikių, oportunistiškų politikų užgaidų.
Kas toliau?
Štai keli dalykai, į kuriuos galbūt turėsime atkreipti dėmesį netolimoje ateityje:
Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų sinchroninio darbo bandymas turėtų vykti gruodį - tokią datą paskelbė šalių energetikos ministrai po Vyriausybių atstovų susitikimo rugsėjo 17 d. Lenkijoje. Tai yra kiek vėlesnė data, nei anksčiau minėtoji „link lapkričio“.
Astravo branduolinė jėgainė, Vilniuje manoma, komercinei veiklai neįsijungs dar kelis mėnesius. Tiek laiko užtruks liepos viduryje sugedusių komponentų keitimas ir jėgainės grąžinimas į rikiuotę.