Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(7 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, Europos institucijos žada išlaikyti spaudimą baltarusių branduolinės jėgainės projektui, ESO įvertino galimus išmaniųjų skaitiklių tiekėjus.
Iš tokių vidutinių – į jūrą iš Būtingės pateko daugiau naftos, nei anksčiau skelbta, „Lukoil“ plečia naftos gavybą palei Karaliaučiaus krantus.
Be to, lietuviai dėl baltarusiškos elektros importo kreipėsi į latvius, „Gazprom“ trumpam nutraukė dujų tranzitą į Karaliaučių, Vilniaus atliekų deginimo jėgainė turi naują vadovą.
Štai papunkčiui.
Kreipimasis į latvius
Aukščiausi Lietuvos diplomatijos ir energetikos pareigūnai penktadienį kreipėsi į latvius, atkreipdami dėmesį į esą neveikiantį Astravo branduolinės jėgainės boikotą. Gitanas Nausėda kalbėjosi su Latvijos prezidentu Egilu Levitu, Gabrielius Landsbergis asmeniškai Rygoje susitiko su kaimynės užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi, o energetikos ministras Dainius Kreivys telefonu kalbėjosi su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitembergu.
Latvių pusei buvo pateikta „Litgrid“ atlikta elektros srautų analizė, rodanti, kad baltarusiškos elektros boikotas neveikia taip, kaip tikėtasi. Latviai paprašė laiko susipažinti su duomenimis. Šalys sutarė, kad dėl tolesnių veiksmų tarsis pastarieji ministrai, o kiti bus pasiruošę pagelbėti, jei to prireiktų. Lietuviai, tikėtina, norės koreguoti Lietuvoje nepatvirtintą, bet Latvijoje ir Estijoje galiojančią, prekybos elektra su Rusija metodiką.
Latviams pateiktus duomenis D. Kreivys pirmiausia, dar prieš savaitę, už uždarų durų pristatė Seimo NSG komitete. Tuomet ministras teigė, esą šie duomenys įrodė, kad per paskutines 10 sausio dienų į Lietuvą buvo importuota baltarusiškos elektros energijos už 4 mln. €. Šią savaitę šių teiginių pagrindą „Litgrid“ ir energetikos reguliuotojas VERT pristatė ir viešai.
Viešai parodyta nujautrinta duomenų, kuriuos matė NSGK, versija. Atkreiptas dėmesys, kad rusiškos elektros importas į Baltijos šalis po baltarusiškos elektros boikoto išaugo iki 3,5 kartų. Visgi, nei VERT, nei „Litgrid“ nesiryžo teigti, kad baltarusiška elektra yra importuojama į Lietuvą. Tai, kad „niekas Lietuvos prekybos zonoje ta elektra neprekiauja“ žurnalistus po pokalbio su latvių ministru patikino ir D. Kreivys.
Išbandymas Karaliaučiui
„Gazprom“ parai nutraukė dujų tiekimą dujotiekiu į Karaliaučiaus sritį. Apie tai pranešė Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“. Paaiškinimas, kodėl tiekimas buvo sustabdytas, nebuvo pateiktas. Rusų naujienų tarnybos apie tai taip pat sužinojo iš „Amber Grid“. Joms „Gazprom“ pranešė, kad „srities poreikis gamtinėms dujoms yra visiškai patenkinamas iš vietos požeminės saugyklos“.
Dujų tiekimas vamzdynu atnaujintas po paros. Lietuvos dujų sistemai tai poveikio nepadarė, „Gazprom“ dujų tiekimas į Lietuvą sutrikęs nebuvo. „Amber Grid“ ir „Gazprom“ sutartyje dėl dujų tranzito, galiojančioje iki 2025 m., įtraukta „ship-or-pay“ sąlyga.
Svarstoma, kad tai galėjo būti sistemos bandymas tiekiant dujas iš 2013 m. įrengtos dujų saugyklos. Tuo metu, kai buvo nutrauktas dujų tiekimas tranzitu, FSRU terminalas „Maršalas Vasilevskis“, turintis užtikrinti alternatyvų dujų tiekimą sutrikus tranzitui per Lietuvą, plaukė netoli Keiptauno. „Gazprom“ laivą nuomoja kaip dujovežį, siekdami sumažinti pagal paskirtį nenaudojamo įrenginio išlaikymo kaštus.
https://www.ambergrid.lt/lt/news/pranesimaispaudai/del-gamtiniu-duju-tranzito-i-karaliauciu
https://kaliningrad.rbc.ru/kaliningrad/09/02/2021/60225aea9a794762816595c9
Dar apie Astravą
Europos branduolinės energetikos reguliuotojų asociacija ENSREG atliko pirmąją priežiūros misiją Astravo branduolinėje jėgainėje. Ekspertai tikrina, kaip baltarusiai įgyvendina po 2018 m. streso testų pateiktas saugumo rekomendacijas. Misijos rezultatus sužinosime kovą, paruošus ir paskelbus vizito ataskaitą. Baltarusiai nuolat pažymi, kad šiame procese dalyvauja savanoriškai.
Vizitas buvo planuotas gruodį, tačiau tuokart buvo atšauktas, kai baltarusių specialistai nepasirodė paruošiamajame susitikime. Baltarusiai teigė, kad dėl neįvykusio susitikimo kalta ENSREG. Spekuliuota tiek apie COVID-19 protrūkį baltarusių ekspertų tarpe, tiek apie nenorą įsileisti stebėtojų po įvykusio gedimo.
Tuo pačiu metu Europos Parlamentas rezoliucija iš esmės išreiškė paramą Lietuvos pozicijai Astravo AE klausimu ir paragino EK ir EVT labiau įsitraukti į problemų Astrave sprendimą. EK parlamentui pažadėjo išlaikyti dėmesį branduoliniam projektui, siūlyti pagalbą baltarusiams įgyvendinant ENSREG rekomendacijas ir „taikyti didesnį spaudimą“, jei rekomendacijos įgyvendintos nebūtų.
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/B-9-2021-0109_LT.html
Kiti dalykai
ESO išmaniųjų skaitiklių pirkime geriausią pasiūlymą pateikė Prancūzijos „Sagemcom Energy & Telecom“. Sutartį tikimasi pasirašyti pavasarį, praėjus skundams skirtiems terminams, taip pat, laimėtojui pademonstravus pasiūlytas sistemas. Ketinama įsigyti iki 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių, taip pat duomenų surinkimo bei valdymo IT sprendimą su 10 m. palaikymu. Bendros investicijos į išmaniąją apskaitą sieks iki 150 mln. €. Išmaniuosius elektros skaitiklius gaus tik daugiau nei 1.000 kWh elektros suvartojantys gyventojai.
Iš „Orlen Lietuva“ valdomo Būtingės naftos terminalo gruodžio 28 d. į jūrą pateko 2,8 t naftos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Tai yra gerokai daugiau, nei viešojoje erdvėje iki šiol pasirodę skaičiai. Anksčiau spekuliuota apie „iki 2 t“ ar dar mažiau išsiliejusios naftos. Anot departamento, medžiaga perduota Klaipėdos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas. „Orlen Lietuva“ jau atlygino gamtai padarytą žalą, kuri buvo įvertinta 152.000 €, tačiau šis skaičius dar gali keistis.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2021/02/12/incidento-butingeje-zala-aplinkai--per-150000-eur
„Lukoil“ ruošiasi pradėti naftos gavybą iš 2015 m. atrasto D-33 naftos telkinio palei Karaliaučiaus krantus. Čia išgautinos angliavandenilių atsargos preliminariai vertinamos 21,2 mln. t., arba 151,4 mln. barelių naftos ekvivalento. Telkinys yra už 32 kilometrų į šiaurės vakarus nuo ant Lietuvos ir Rusijos sienos esančio telkinio D-6. Nuo Kuršių nerijos D-33 yra nutolęs 57 kilometrus. Gręžimą planuojama pradėti šiemet, o gavybą – 2022-2023 metais.
„Ignitis grupės“ valdomai Vilniaus kogeneracinei atliekų deginimo jėgainei vadovauti paskirtas Mantas Burokas, jis pareigas pradės eiti vasario 24 d. Pastaruoju metu M. Burokas vadovavo „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ Strategijos ir valdymo departamentui. Prieš tai – sostinės savivaldybės valdomiems Vilniaus šilumos tinklams. VKJ kol kas veikia tik atliekų deginimo dalis. Biokuro įrenginių statyba sustojo apie restruktūrizaciją paskelbus pagrindinei statytojai, lenkų bendrovei „Rafako“.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)