Kas geresnio pastaruoju metu energetikoje?
2021 m. 41-42 sav.
Vokietijos „RWE Renewables“ apsilankė Klaipėdoje, kur domėjosi Lietuvos jūrinio vėjo parko projektu. Bendrovė prisideda prie eilės stambių vardų, kuriuos į re gioną traukia atsinaujinančios energetikos megaprojektai. Taip pat buvo suvirinta „auksinė“ regiono dujų sistemos jungties su Europa siūlė.
Be to, jau mums pažįstamos bendrovės įrengs 200 MW galios baterijų sistemą, o regiono elektros perdavimo sistemų operatoriai paprašė ES finansavimo dar keliems sinchronizacijos projektams. Galiausiai, man už akių užkliuvo viena pramonininkų įsirengta saulės jėgainė.
Kol nepradėjome, atsiprašau už vėlyvą naujienlaiškio pasirodymą, pasitaikė itin užimta savaitė. Kitas, manau, pasirodys įprastesniu grafiku. O dabar prie reikalo.
Štai papunkčiui.
Auksinė siūlė
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ su Lenkijos kolegomis „Gaz-System“ užbaigė dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos suvirinimo darbus. „Auksinės siūlės“ ceremonija buvo surengta spalio 22 d. Lenkijoje užbaigta 90%, Lietuvoje – 95% projekto darbų. Tikimasi, kad visi jie bus užbaigti ir dujotiekis pradės veikti ateinančių metų trečiojo ketvirčio pradžioje.
Keli faktai ir skaičiai: jungtis yra 520 km ilgio, iš jų 165 km Lietuvoje. Pralaidumas – 27 TWh gamtinių dujų per metus į Lietuvos, 21 TWh – į Lenkijos pusę (2,4 ir 1,9 mlrd. m3). Palyginti, per Lietuvos dujų sistemą 2020 m. trims Baltijos šalims ir Suomijai patiekta apie 33 TWh (3,1 mlrd. m3) gamtinių dujų. Dujotiekio projekto biudžetas – apie 0,5 mlrd. €.
Šiuo dujotiekiu prie Europos dujų sistemos bus prijungtos ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Suomijos dujų sistemos. Dujų vartotojams abiejose sienos pusėse atsiras prieiga prie Lenkijos ir Lietuvos suskystintų gamtinių dujų importo terminalų. Iš Lietuvos pusės jau pasigirdo siūlymai kalbėtis apie jungtimi naudotis skatinančią tarifų sistemą.
Kodėl tai svarbu:
„Numatytu grafiku ir įtelpant į biudžetą“, taip projektą apibūdina statytojai. Jei tiesa, taip per pandemiją atlikti dujotiekio tiesimo darbai skamba kaip neblogas rezultatas. Ypač žinant, kad projektas Lietuvoje prasidėjo kivirčais su potencialiais statytojais. Ginčai baigėsi taikos sutartimi tik šį rugpjūtį.
Nauja infrastruktūra priartins mūsų dujų kainas prie europinių. Tiesa, turbūt ne itin smarkiai, nes dalį darbo jau atliko dujų importo terminalas Klaipėdoje. Visgi, dujotiekis įgalina ir prekybą, kai SkGD terminalas – tik importą.
Abi pusės, panašu, ketina dujotiekį naudoti eksportui.
Manau, svarbiausia, kad jungtis leis Baltijos šalių ir Suomijos dujų sistemoms sudalyvauti neišvengiamoje žaliojoje Europos dujų sistemos transformacijoje. Juoba, kad tiksli šio proceso trajektorija dar ir nėra iki galo aiški.
Uostai ir vėjo jėgainės
Jūrinio vėjo milžinė „RWE Renewables“ spalio 12 d. lankėsi Klaipėdoje, kur susipažino su Lietuvos vėjo jėgainių jūroje statybų planais ir galimybėmis vystyti susijusią veiklą uoste. Uosto vadovybė „išklausė bendrovės poreikius“ ir patikino, kad yra „pasiruošusi juos įgyvendinti“. Tad - konkrečių žinių nedaug, bet vizitas prideda dar vieną bendrovę į Baltijos šalių jūrinio vėjo žemėlapį.
Lietuvos planuose – 700 MW galios jūrinis vėjo parkas iki 2028 m. Galbūt – ir antras toks. Projektais susidomėjimą yra išreiškusios Lietuvos valstybinė „Ignitis grupė“. Ji yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su „Ocean Winds“, antrine prancūzų „Engie“ ir ispanų EDPR bendrove.
Galimybės dalyvauti projekte neatmeta ir estų „Eesti Energia“, bendradarbiaujanti su danų „Orsted“. Pastarosios lobistai ir savarankiškai žvalgė projektą jo rengimo metu.
Tiek jėgaines statyti, tiek jas aptarnauti nori ir pramonės bei energetikos bendrovių koncernas „Achemos grupė“. Ji apie vėjo jėgaines jūroje kalba jau dešimtmetį. Be to, yra viena iš nedaugelio, turinčių erdvės veiklos plėtrai Klaipėdos uoste.
Kodėl tai svarbu:
Vėjo jėgainių projektai yra atsinaujinančios energetikos amžiaus megaprojektai. Jiems reikia milžiniškų investicijų, ne tik į pačias jėgaines ar elektros infrastruktūrą. Jų statyba ir priežiūra reikalauja infrastruktūros uostuose. Dėl visų šių investicijų tarpusavyje konkuruos bendrovės, uostai ir šalys. Tai, taip sakant, įdomu.
„Fluence“ ir „Siemens Energy“
„Energy Cells“, specialiai energijos kaupiklių sistemos diegimo projektui įsteigta valstybės valdoma bendrovė, spalio 15 d. pasirašė sutartį dėl baterijų sistemos įrengimo su JAV ir Vokietijos bendrovėmis „Fluence“ ir „Siemens Energy“. Šios bendrovės jau įrengė 1 MW bandomąją bateriją Lietuvos elektros sistemos valdytojui „Litgrid“. Pastarasis projektas buvo užbaigtas ir prie sistemos prijungtas rugsėjo pabaigoje.
Naujo susitarimo vertė – 109 mln. €, už juos ketinama įrengti keturias, bendros 200 MW galios, 200 MWh talpos akumuliatorių sistemas. Sutartis apima sistemos projektavimą ir priežiūrą 15 m. po jos įjungimo. Baterijos bus diegiamos Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos pastotėse. Tai turėtų būti atlikta iki 2022 m. lapkričio.
Baterijų sistemas ketinama panaudoti energijos sistemos stabilumui užtikrinti iki atsijungimo nuo iš Maskvos valdomos IPS/UPS sistemos. Jei viskas eisis pagal planą – iki 2025 m. pab. Po to baterijų kaupimo sistema turėtų būti perduota privačiam operatoriui konkurso būdu, kurį Energetikos ministerija dar turės apibrėžti.
Kodėl tai svarbu:
Baterijų sistema atliks svarbią funkciją užtikrinant, kad šalies energetikos sistema būtų pasiruošusi dirbti savarankiškai – tai yra vienas iš reikalavimų prisijungiant prie kontinentinės Europos elektros tinklų.
Dar įdomesnė dalis yra tai, kaip seksis šią mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtą įrangą perduoti į privačias rankas. Bei, kokiomis sąlygomis tokie įrenginiai dalyvaus elektros sistemoje po sinchronizacijos.
Pinigai sinchronizacijai
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemų valdytojai pateikė trečiąjį prašymą sinchronizacijos – Baltijos šalių prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros sistemos – projektų finansavimui iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF) lėšų. Prašoma 238 mln. € keturiems projektams aplink „Harmony Link“ elektros jungtį Lietuvos ir Latvijos pusėje. Tai yra tai, kas „netilpo“ į 2014-2020 m. CEF biudžetą.
Grubiai tariant, sinchronizacijos finansavimas yra suskirstytas į du etapus. Pirmuoju Baltijos šalys gavo lėšų savo vidiniams elektros tinklams stiprinti. Antrasis etapas – tarptautiniai projektai ir papildoma įranga. Jam visam, tiesa, lėšų ankstesniame periode neužteko, tad dalis persikėlė į 2021-2027 m. laikotarpį. Visa sinchronizacijos projekto sąmata siekia ~1,65 mlrd. €.
2020 m. pab. patvirtintas dalies antrojo etapo finansavimas (720 mln. €) buvo skirtas „Harmony Link“, jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektui, taip pat Lenkijos elektros tinklams pastiprinti ir specifinių įrenginių – sinchroninių kompensatorių – įrengimui Baltijos šalyse. Iki šiol projektai finansuojami 75% intensyvumu, šįkart tikimasi ne menkesnio.
Kodėl tai svarbu:
Be ES finansavimo trijų Baltijos šalių atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos nebūtų įsivaizduojamas, jo eiga – taip pat ir finansavimo užsitikrinimas – yra stebėtini savaime.
Gera žinoti, kad bent jau ES lėšos vis dar sugeba suvienyti tris Baltijos šalis bendriems energetikos projektams.
2,1 MW saulės jėgainė
Galiausiai, praėjusią savaitę mano akis užkliuvo už pranešimo apie naują parketo gamintojos „Bauwerk Group Lietuva“ saulės jėgainę. 2,1 MW galios saulės elektrinę ant gamyklos stogų įrengė valstybės valdomai „Ignitis grupei“ priklausanti „Ignitis“. Grindų gamintoja jėgainę nuomojasi „10-15 m.“ Tai yra, kaip skelbiama, vienas didžiausių tokio tipo įrenginių regione, elektrinė leis patenkinti apie 6% gamyklos metinio elektros poreikio.
Kodėl tai svarbu:
Žinia iliustruoja augančias saulės jėgainių apimtis: iki pandemijos gamykloms Lietuvoje buvo įprastesnis 1-1,5 MW saulės jėgainių dydis. Be to, anksčiau įprastesnės būdavo investicijos į nuosavą saulės jėgainę, o ne jų nuoma.
Nuoma iliustruoja dar vieną būdą pramonininkams fiksuota kaina gauti žalios elektros energijos. Šalia elektros įsigijimo sutarčių (PPA), nutolusio saulės parko nuomos ar nuosavos jėgainės įsirengimo.
Tokia nuoma, regis, yra dar vienas modelis, kaip galima finansuoti nuosavos saulės jėgainės įrengimą – taip nereikia turėti ar skolintis, spėčiau, ~1,5 mln. €.
Kuo lankstesni ir įvairesni būdai kurti naujus žalios energijos gamybos pajėgumus bus prieinami, kuo platesniam vartotojų ratui, tuo geriau mums visiems.