Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(19 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, liberalizuosime mažmeninę elektros rinką, „Litgrid“ pasidalino darbus su lenkais, vėjininkai džiaugiasi rekordais.
Iš tokių vidutinių – branduolinis kuras pasiekė Astravą, mažeikiečiai skaičiuoja rekordinius nuostolius.
Be to, Briuselį raginame į žaliąją energetiką žvelgti strategiškai, Lietuvos fondas baigia saulės projektą Lenkijoje.
Štai papunkčiui.
Iš po monopolio
Seimas priėmė įstatymą, kuriuo elektros pirkėjai Lietuvoje palaipsniui, 2021-2023 m. bus stumiami iš reguliuojamos į konkurencinę rinką. Įstatymas priimtas vienbalsiai, konstatavus, kad to reikalauja ES teisės normos. Iš esmės priimtas įstatymas palaipsniui išardys vieną iš nedaugelio likusių nenatūralių monopolių šalies energetikoje.
Beveik visi šalies gyventojai šiuo metu elektrą perka iš visuomeninio tiekimo funkciją atliekančios bendrovės „Ignitis“. Šios paslaugos tarifus ne dažniau nei kartą per pusmetį nustato nepriklausomas energetikos sektoriaus reguliuotojas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Dėl to politikai apie naujus metus visuomet mielai papasakoja, kaip jie stengėsi mažinti energijos kainas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. gyventojai, kurie suvartoja 5 MWh elektros ir daugiau (apytiksliai, už elektrą moka vidutiniškai 60 € per mėnesį ir daugiau), privalės pasirinkti savo elektros tiekėją. Jei to nepadarė iki šiol. To neatlikę gaus elektrą su 25% rinkos kainos antkainiu. Tikimasi, kad gyventojams daug stengtis nereikės – jiems savo siūlymus rudeniop galės teikti patys elektros tiekėjai.
Pagal priimtą įstatymą, nuo 2022 m. tą patį turės padaryti daugiau nei 1 MWh elektros suvartojantys gyventojai, nuo 2023 m. – visi likę. Taip tikimasi iki proceso pabaigos nugludinti procedūras ir išvengti kainų didėjimo socialiai jautriausiems energijos vartotojams.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/05/07/seimas-leido-liberalizuoti-elektros-rinka
Branduolinis kuras Astrave
Šią savaitę į Astravo AE atvežtas branduolinis kuras. Anot baltarusių, būtina techninė parengtis užtikrinta, personalas paruoštas. Anksčiau jėgainės statytojai tikino, kad kuras į aikštelę bus atgabentas likus mėnesiui iki elektrinės paleidimo. Tačiau šviežiausias Baltarusijos energetikos ministerijos pažadas yra, kad Astravo AE pirmojo reaktorius bus „fiziškai“ įjungtas liepą, o prie elektros sistemos prijungtas rudenį.
Į šią žinią sureagavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Minskui buvo išsiųsta nota, kurioje reikalaujama kuro nekrauti į reaktorių, kol nebus įgyvendintos tarptautinių ekspertų pateiktos saugumo rekomendacijos. Astravo klausimą trečiadienį telefonu aptarė Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai, pokalbio metu sutarta šiais klausimais „konsultuotis“.
Energetikos ministras tuo metu pranešė gavęs Ukrainos l. e. p. energetikos ir aplinkos apsaugos ministrės Olgos Buslavets pažadą, kad šalis nepirks elektros energijos iš Astravo „nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje“. Estijos prezidentė interviu naujienų agentūrą BNS patikino, kad į elektros jungčių su Rusija išlaikymą po atsijungimo nuo BRELL žiedo investuojama nebus. Baltijos šalių sutarimą tikimasi pasiekti per gegužę.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/05/06/i-astravo-ae-atgabentas-branduolinis-kuras
Atsigavimui – vėjas ir saulė
Lietuvos iniciatyva aštuonios ES šalys paragino Europos Komisiją atsižvelgti į žaliąją energetiką planuojant ekonomikos gaivinimą po COVID-19 krizės. Toks pageidavimas buvo išsiųstas laišku Thierry Bretonui, ES vidaus rinkos komisarui ir Kadri Simson, ES energetikos komisarei. Jame, be kitų dalykų, raginama užtikrinti atsinaujinančios energetikos – saulės, vėjo ir energijos kaupimo technologijų – komponentų gamybą pačioje Europoje.
Europa turi strateginę problemą. Senasis žemynas yra susaistytas su daugybe pramonės ir energijos žaliavų tiekėjų už jo ribų. Energetikoje akivaizdžiausiai matoma abipusė Europos ir Rusijos priklausomybė, tiek nuo dujų, tiek nuo naftos. Atsinaujinanti energetika yra viena iš priemonių, galinčių didinti šalių narių, o taip ir viso bloko, geopolitinių veiksmų laisvę.
Kiti dalykai
„Orlen Lietuva“ suskaičiavo pirmuosius pandemijos ir naftos karo metu patirtus nuostolius. Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdanti bendrovė per pirmuosius tris 2020 m. mėnesius gavo 0,8 mlrd. $ pajamų – 30% mažiau, nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį. Prieš metus gautą 29 mln. $ pelną pakeitė 190 mln. $ nuostolis. Tokius rezultatus lėmė naftos ir jos produktų pasaulinių kainų kritimas bei atsargų nukainojimas. Be to, bendrovė pardavė 17% mažiau degalų, daugiausia (34%) smuko eksportas jūra. Lietuvoje bendrovės skaičiavimu pirmą ketvirtį degalų poreikis simboliškai, bet augo – 2% dyzelio ir 5% benzino.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/05/06/orlen-lietuva-fiksuoja-rekordini-nuostoli
https://www.orlen.pl/EN/InvestorRelations/Pages/Financial_statement_1q20.aspx
„Litgrid“ susitarė su Lenkijos perdavimo sistemos operatore PSE dėl darbų pasiskirstymo statant jūrinę elektros jungtį „Harmony Link“. „Litgrid“ skelbs nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo rangovo konkursą. PSE – keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybos rangovo konkursus. Kiekviena įmonė atsirinks rangovus, pasirašys sutartis ir atitinkamus projektus įgyvendins. „Litgrid“ ir PSE kartu pirks projekto inžinieriaus paslaugas ir sudarys trišalę rangos darbų priežiūros sutartį.
„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ skelbia Lenkijoje baigiantis 65,5 MW galios saulės jėgainių parko projektą. Anot fondo, iš 66 suplanuotų jėgainių jau pastatytos 65, projekto pabaiga planuojama iki šių metų vidurio. Pažymima, kad liko prijungti parką prie tinklo. Pastatytą parką 5 metus prižiūrės ir eksploatuos vokiečių bendrovė „Greentech“. Fondas šiam projektui pritraukė daugiau kaip 30 mln. € finansavimą iš Prancūzijos investicijų fondo „Eiffel Energy Transition Fund“.
Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies vėjo jėgainių parkai pagamino kiek daugiau nei 500,9 GWh elektros energijos. Tai – 11% daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 71% daugiau nei 2018. Tai lėmė išskirtinai vėjuoti pirmieji du metų mėnesiai. Sausį Lietuvoje vėjo jėgainės pagamino 187,3 GWh, vasarį – 190,3 GWh elektros energijos. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW. Kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota 533 MW galios elektrinių.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)