#EnergyDigest (13/19): šimtai milijonų
Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(13 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, baigtas „Independence“ remontas, pramonininkai ir toliau statosi saulės elektrines.
Iš tokių vidutinių – geležinkelių elektrifikacija, Susisiekimo ministerijos nuomone, kainuos 100 mln. Eur brangiau, ESO vis dar ginčijasi su reguliuotoju dėl išmaniosios apskaitos.
Be to, iš pareigų atšauktas VŠT vadovas, Lyda Lubienė apsilankė energetikos ministerijoje, ESO paskelbė nebeteiksianti kai kurių paslaugų.
Štai papunkčiui.
Eso skaičiuoja naudas
ESO ketina iki 2023 m. už ~200 mln. Eur visiems Lietuvos elektros vartotojams įdiegti po išmanųjį elektros skaitiklį. Mes esame vieni iš paskutinių europiečių, kurie atliks šią procedūrą.
Duomenys yra naujoji nafta, tad neturėdami duomenų mes tautų lenktynėse atsiliekame nuo visų, kas duomenų turi. Galėdami sužinoti, kiek ir kaip vartoja elektrą, žmonės pradeda taupyti. Tai rodo ir kitų šalių patirtis, ir bandomasis projektas Lietuvoje. Sutaupoma apie 6% elektros. Be to, skaitmeninio skaitiklio nereikia nurašinėti. Jau nekalbu apie tai, kiek sutaupys pats ESO. O už jo veiklos neefektyvumus vis tiek galiausiai sumokame mes.
ESO turės nusipirkti skaitiklius, juos sumontuoti, įsidiegti reikalingas ryšio ir IT sistemas. Pirkimo procedūras įmonė jau pradėjo. Ji skaičiuoja, kad investicijos prie elektros tarifo pačioje pradžioje pridės 3%, vėliau dar mažiau. Bet gyventojai sutaupys 6% elektros, tad išlaidos energijai sumažės.
Dėl šių naudų ESO vis dar nesugeba įtikinti reguliuotojo. Bendrovė skaičiuoja, kad per visą skaitliukų tarnavimo laiką bus sutaupyti 89 mln. Eur. Reguliuotojas sako, kad ESO su konsultantais priskaičiavo briedo ir toks vertinimas netinka. Be reguliuotojo palaiminimo nebus ir skaitliukų, o projektas nuo žadėto grafiko atsilieka 1,5 metų.
Apie visa tai Mindaugas Keizeris, ESO vadas, šią savaitę aiškinosi seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai (EDPK). Kuri neliko iki galo įtikinta, nes jautė, kad žmonės dar nepasitiki išmaniaisiais skaitliukais nuo „Rubikono“ laikų. Pati skambiai pavadinta komisija po visko žiniasklaidai išplatino pranešimą. Jame sugebėjo supainioti „konfidencialią“ ir „įslaptintą“ informaciją bei eurus su euro centais. Kitaip tariant, parlamentinė priežiūra taip pat neįkvepia.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/29/200-mln-eur-projektas-stringa-tarp-eso-ir-reguliuotojo
„Achema“ kalbasi
LLyda Lubienė, pagrindinė „Achemos“ akcininkė, šią savaitę apsilankė Energetikos ministerijoje. Su ministru vėl kalbėjosi apie SkGD terminalo išlaikymo naštą. Tokie susitikimai vyksta jau nuo vasaros, tačiau tai tik antras kartas, kai juose dalyvauja pati akcininkė.
Ji teigė norėjusi sužinoti, ar ministras įgyvendins pažadus sumažinti terminalo išlaikymo naštą. „Achemos“ atstovai jau kurį laiką skundžiasi, kad kaštų mažėjimas bus mažesnis, nei ji norėtų. Bendrovė, regis, taip pat norėtų ir pasinaudoti elektros mokesčių lengvata, gauti „protingų nuolaidų“. Nauja mokesčių lengvata nuo balandžio turėtų būti siūloma daug energijos vartojančioms ir valstybei neįsiskolinusioms bendrovėms.
Įmonė kai kurių dalykų nenori. Pavyzdžiui, susimokėti apie 12 mln. Eur senų skolų, jei teisingai suprantu. Akcininkei rūpėjo, „ar nebaus mūsų už tam tikrą požiūrį ar tam tikrus praeities klausimus“. Tačiau galiu ir klysti. Galbūt turėti omenyje ne įsiskolinimai, o „Achemos“ ilgametis siekis sabotuoti šalies energetinę nepriklausomybę.
Įmonė taip pat dar nenori įsilieti į bendrą dujų infrastruktūros sistemą. Trąšų gamybos įmonė arba jos dujų prekybos bendrovė teoriškai galėtų įsipareigoti importuoti tam tikrą kiekį dujų per terminalą – ji tai daro ir taip. Tuomet terminalo išlaikymo modelis taptų pigesnis ir paprastesnis. Tačiau tokie įsipareigojimai kol kas bendrovei neatrodo patrauklūs.
Elektriniai traukiniai
„Lietuvos geležinkeliai“ ketina elektrifikuoti geležinkelį nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Elektriniai traukiniai važiuoja pigiau ir neteršia aplinkos. Net jei elektra gaminama taršiai, gamybos problemas lengviau išspręsti, nei dorotis su kiekvienu lokomotyvu atskirai. Tačiau šiuo metu tik 7% viso Lietuvos geležinkelių tinklo yra elektrifikuoti.
Iki 2022 m. Lietuva planuoja elektrifikuoti 377 km geležinkelio liniją nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Žadama, kad pabaigus projektą Lietuvoje elektrifikuotu geležinkeliu bus pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų krovinių ir du trečdaliai keleivių.
„Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad projektas kainuos 250 mln. Eur. Tačiau šią savaitę Susisiekimo ministerija pranešė, kad geležinkelio elektrifikavimo projektams įgyvendinti numatoma skirti 349 mln. Eur. Iš jų – 224 mln. Eur ES parama, 125 mln. Eur – „Lietuvos geležinkelių“ pinigai.
Bendrovė dabar nėra linkusi viešai kalbėti apie projekto vertę, nes kaip tik derasi su potencialiais rangovais. Bet geležinkeliečiai sako nežinantys, iš kur ministerijoje staiga atsirado papildomi beveik 100 mln. Eur prie biudžeto. Ministerija sako nežinanti, ką skaičiavo geležinkeliečiai, skelbdami apie 250 mln. Eur.
Priminsiu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ priklauso Susisiekimo ministerijai.
Kiti dalykai
„Klaipėdos baldai“ prisijungė prie 1 MW saulės elektrinių klubo. Bendrovė ant savo sandėlių stogų įrengs 1 MW galingumo saulės jėgainę, kuri jiems kainuos 0,8 mln. Eur, o atsipirks per 7-8 metus. Pastarojo meto saulės elektrinių pramonės įmonėse bumas nėra kilęs šiaip sau. Projektai remiami ES lėšomis. Tačiau finansiniai projektų parametrai apytiksliai rodo, kokį atsipirkimo laikotarpį reikia pasiekti, kad paramos nebereikėtų.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/28/klaipedos-baldai-isirengs1-mw-galios-saules-jegaine
Šią savaitę sėkmingai baigtas „Independence“ patikrinimas. Viskas su juo gerai, patikrinimą kartos po penkerių metų. Atvykęs SkGD krovinys vėl atšaldys laivo talpas, kurios buvo atšildytos apžiūrai iš vidaus. Nuo SkGD terminalo veiklos pradžios tai yra 49-as SkGD krovinys Klaipėdoje. Planuojama, kad iki 2019 m. spalio į Klaipėdos uostą užsuks dar 5 didieji dujovežiai, kurie atgabens 690.000 kub. m SkGD.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/27/baigta-independence-patikra
ESO nuo birželio 1 d. nebeteiks eilės komercinių paslaugų. Nebepardavinės šilumos siurblių ir saulės elektrinių, neįrenginės elektromobilių įkrovimo stotelių, dujų balionų terminalų. ESO nebeteiks elektriko į namus ir dujininko į namus paslaugų. Jei manėte, kad iki šiol dujininkai ir elektrikai plėšė daug. Tai yra strateginis „Lietuvos energijos“ sprendimas gryninti ESO veiklas.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/27/eso-atsisako-komerciniu-veiklu
Iš pareigų atšauktas Mantas Burokas, „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas. Įvardijant priežastis apsiribota visa apimančiomis ir nieko nepasakančiomis frazėmis. Už atleidimą balsavo tik savivaldybės atstovai. Todėl panašu, kad porinkiminės derybos. Kuriai partijai prireikė VŠT vadovo pareigų paaiškės netrukus.
P. S. apžvalgas taip pat galite gauti el. paštu. RSS formatu ir kt.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata